Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 22 d.


KOMERCINIAI BANKAI
Seimas pritarė bankų solidarumo įnašui
ELTA
Unsplash

Antradienį Seimas galutinai pritarė Finansų ministerijos pasiūlytam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.

Priėmimo stadijoje už įstatymo projektą balsavo 103, prieš 12, susilaikė 13 balsavime dalyvavusių Seimo narių.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė pasisakęs už įstatymo projektą tvirtino, kad solidarumo įnašas konkurencingumui bankų sektoriuje įtakos neturės.

„Po šio įnašo, kaip jis yra sukonstruotas, turėtume siųsti žinią, kad įtakos nei konkurencingumui bankų sektoriuje, nei tai būtų pagrindas kelti kainas vartotojams už paslaugas, to nebūtų ir tokios įtakos nebus”, – plenarinio posėdžio metu teigė M. Lingė.

Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas kritikavo įstatymo projektą bei pabrėžė, kad nėra laikomasi taisyklės, jog mokesčiai įsigaliotų po pusės metų nuo paskelbimo dienos.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad solidarumo įnašas savo esme taip pat yra prievolė valstybei, kaip ir bet kurie kiti mokesčiai. Tad būtina laikytis teisėkūros pagrindų įstatyme numatytos bendros taisyklės, naujai įvedamiems mokesčiams nuo jų paskelbimo dienos taikyti šešių mėnesių įsigaliojimo terminą”, – sakė A. Bagdonas.

Skeptiškai solidarumo įnašą vertino ir „laisvietis” Vytautas Mitalas. Akcentavęs tarimosi su rinka trūkumą bei teisinės valstybės principų nesilaikymą.

„Verslo sąlygos Lietuvoje ir šalies ekonominė gerovė priklauso nuo to, kiek čia yra aišku, paprasta, suprantama, nuspėjama veikti, kiek yra laikomasi teisinės valstybės principų, geros teisėkūros principų, kiek valdžia tariasi su rinka, visuomene prieš priimdama sprendimus. Šis įnašas eina per visus šiuos kriterijus nubrėždamas didelį raudoną brūkšnį”, – pabrėžė V. Mitalas.

Galiausiai finansų ministrė Gintarė Skaistė ramino, kad Lietuva nėra pirmoji šalis Europos Sąjungoje (ES), kuri priima sprendimus dėl augančių bankų pelnų.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mano žiniomis Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, kuri priima sprendimus dėl bankų matomų augančių pelnų ir išskirtinių aplinkybių. Mes esame nei pirmi, nei paskutiniai, nes išskirtinių aplinkybių, kurios yra susiformavusios nematyti yra tiesiog nebeįmanoma ir tuos sprendimus priima ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės”, – tvirtino G. Skaistė.

Plenarinio posėdžio metu buvo svarstomas ir parlamentaro Petro Gražiulio siūlymas, kad lėšos iš solidarumo įnašo būtų skirtos ne tik kariniam mobilumui bei infrastruktūrai, bet ir 50 proc. gyventojo patiriamų palūkanų už kreditą pirmam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti kompensavimui.

Šiai iniciatyvai Seimas nepritarė – už balsavo 55, prieš 56, susilaikė 13 parlamentarų.

Įstatymo projektu buvo norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.

Įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.

Palaikymą bankų solidarumo įnašui kol kas yra išreiškusi Seimo opozicija, o jo nepalaiko absoliuti dauguma Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų atstovų.

Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.

Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.

2023 05 09 14:15
Spausdinti