Twenty20Nors kriptovaliutos kasamos virtualiai, aplinką jos iš tiesų negailestingai teršia
Elonui Muskui šių metų pradžioje paskelbus, kad „Tesla“ planuoja priimti bitkoiną kaip dar vieną atsiskaitymo būdą, o pačiai bendrovei nupirkus žetonų už 1,2 mlrd. eurų investuotojai šokinėjo iš džiaugsmo – bitkoino kaina pakilo 20 proc., iki 32,4 tūkst. eurų. Tačiau gegužės viduryje E. Muskas atsisakė savo sprendimo dėl bitkoino žalos klimatui.
Kembridžo bitkoino elektros suvartojimo indekso duomenimis, bitkoinų kasėjai per metus suvartoja tiek pat elektros energijos, kiek visa Švedija, Portugalija arba Argentina, t. y. apie 120 teravatvalandžių (TWh). Viena bitkoino transakcija atsieina 707 KWh – maždaug tiek per mėnesį suvartoja vienas namų ūkis JAV. E. Muskui, kuris išgarsėjo elektromobiliais, tai kelia reputacijos problemų.
Visai kitaip atrodo Kinijoje šalia elektros jėgainių dirbantiems bitkoinų kasėjams. Šioje valstybėje iškasama apie 65 proc. visų bitkoinų, naudojant 60 proc. energijos, gaunamos iš anglių. CNBC tyrimo duomenimis, vien dėl naudojamų anglių kasant bitkoinus kasmet į aplinką išmetama 39,5 mln. tonų anglies dioksido – panašiai kaip Naujoji Zelandija.
