ELTALietuvai tapus regioniniu fintech centru svarbu neužmigti ant laurų.
„Lietuvai svarbu plėsti finansinių technologijų (fintech) sektorių, stiprinti jo brandą, pritraukti inovatyvius sprendimus ir būti atviriems pokyčiams – taip pasieksime bendrą tikslą tapti europiniu aukštos pridėtinės vertės fintech centru, – pabrėžė finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Žvelgiant į pasaulines tendencijas, idėjų kalvių skaičiavimais, fintech pajamos pasauliniu mastu galėtų augti iki 1,5 trln. JAV dolerių 2030 m., o metinės pajamos Europoje kasmet – net 5,5 karto, iki 190 mlrd. JAV dolerių. Natūralu, kad tai yra galimybių langas ir Lietuvoje reziduojančioms fintech įmonėms.“
„Jei skaičiuotume nuo 2017 m., mūsų fintech plėtra akivaizdžiai pereina į kitą etapą, kuris žymimas aukštos pridėtinės vertės kokybės ženklu“, – įsitikinęs Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Fintech naudojasi bent trečdalis
Šiuo metu šalyje veikia 263 fintech įmonės, kuriose dirba 7 tūkst. žmonių, jų paslaugos teikiamos 25 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje (ES). Finansinių technologijų augimą parodo ir rengiamos apklausos – 38 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigė besinaudojantys fintech paslaugomis ar produktais, tą patį sakė ir 34 proc. juridinių asmenų. Dar 31 proc. gyventojų ir 40 proc. bendrovių norėtų išbandyti naujus produktus. Daugiausia potencialo turinčios paslaugos, anot respondentų, – mokėjimai, skaitmeninė bankininkystė, sutelktinis finansavimas, investavimas ir draudimas.
„Pirmiausia sieksime, kad didėtų talentų pasiūla pačioje Lietuvoje“, – teigė G. Skaistė.
„Ne mažiau patrauklus ir technologinių sprendimų kūrimas – artimiausiu metu bus populiarūs dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi ir didžiųjų duomenų sprendimai“, – teigė G. Skaistė.
Finansų ministerijos, Lietuvos banko, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, „GO Vilnius“, „Rockit“, BCCS klasterio, asociacijų „Fintech Hub LT“ ir „Infobalt“ atstovai birželio pabaigoje pasirašė memorandumą. Jo tikslas – užtikrinti, kad 2023–2028 m. valstybės institucijos ir rinkos dalyviai bendromis pastangomis sieks užsibrėžtų tikslų.
Gairės sektoriaus ateičiai
Kokybinė fintech sektoriaus plėtra, talentų ir kompetencijų ugdymas, rizikų valdymas ir didėjanti įmonių branda – ambicingi tikslai, galintys pakelti Lietuvos fintech sektoriaus lygį į naujas aukštumas. Per ateinančius penkerius metus pasitelkiant naują valstybės ir rinkos dalyvių bendro darbo rezultatą – fintech plėtros gaires – minėti tikslai bus siekiami ir vertinami.
Pirmiausia – kokybinė fintech sektoriaus plėtra Lietuvoje. „Dėmesį skirsime Lietuvoje veikiančioms įmonėms, siekdami didinti įmonių veiklos apimtį, produktų ir paslaugų pasiūlą bei aptarnaujamų klientų skaičių“, – pasakojo G. Skaistė.
Pasak ministrės, taip bus sprendžiami šiuo metu aktualiausi iššūkiai: gerinamas kapitalo prieinamumas, plečiamas vadinamosios smėlio dėžės funkcionalumas, mokėjimų infrastruktūros sprendimų palaikymas. Kartu norima paskatinti viešojo ir privataus sektoriaus veikėjus skaitmenizuotis, investuoti į technologijų kūrimą – taip didinti sektoriaus žinomumą ir eksportą.
Kaip aiškino G. Skaistė, iškeliami konkretūs rodikliai, kad vėliau pagal juos būtų galima pamatuoti, kaip sėkmingai gairės yra įgyvendinamos. Kokybinei sektoriaus plėtrai nustatyti trys rodikliai: fintech įmonių metinių pajamų augimas nuo dabar esančių 23 iki 30 proc., fintech įmonių, turinčių daugiau nei 10 darbuotojų, skaičiaus pakėlimas iki 70 proc. ir metinis aptarnaujamų klientų skaičiaus pakilimas nuo 25 iki 35 mln.
Antroji kryptis – inovatyvių fintech sprendimų pritraukimas iš užsienio. „Sieksime, kad Lietuvą savo veiklai rinktųsi tiek technologijų įmonės, tiek aukštos pridėtinės vertės kūrimo potencialą turinčios licencijuotos įmonės su inovatyviais finansų paslaugų produktais ir paslaugomis arba verslo modeliais“, – pasakojo finansų ministrė. Atlikus naujų verslo modelių analizę bus sudarytas ir periodiškai atnaujinamas pritrauktinų įmonių sąrašas. Bus sutelkti visi valstybės institucijų ištekliai stengiantis tas bendroves pritraukti į Lietuvą. Efektyvumo rodikliu šiai krypčiai tampa naujai pritrauktos aštuonios sektoriuje įtakingomis laikomos įmonės.
Trečioji kryptis numato kompetencijų ir talentų stiprinimą. Fintech įmonės talentų pritraukimą dažnai įvardija kaip vieną pagrindinių problemų, trukdančių sėkmingai sektoriaus plėtrai. „Pirmiausia sieksime, kad didėtų talentų pasiūla pačioje Lietuvoje, tam numatytos priemonės su specialių vietos talentų rengimu, turime jau keletą programų, kurios padeda žmonėms įgauti šiame sektoriuje reikalingų kompetencijų, – minėjo G. Skaistė. – Taip pat numatome stiprinti užsienio talentų pritraukimą.“
Remdamasi sukurtomis gairėmis, Lietuva turėtų tapti europiniu fintech kompetencijų centru, šalies atstovai savo patirtį viešins tarptautiniuose formatuose, skatins ir aktyvesnį valstybės tarnautojų įsitraukimą į Europoje vykstančias diskusijas, kur dažniausiai priimami sprendimai reguliuojant fintech sektoriaus veiklą. Taip pat norima į Lietuvą pritraukti ne tik darbuotojų ar įmonių, bet ir tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, visai ES steigiamą ir pinigų plovimo prevencija užsiimsiančią AMLA agentūrą.
Ne mažiau svarbu ir saugios, patikimos jurisdikcijos kūrimas bei rizikų valdymo stiprinimas. „Tai vienas jautresnių klausimų rinkos dalyviams: kaip reguliuojamas rizikų valdymas, kaip vykdoma priežiūra, kaip pasiekia informacija, – pripažino finansų ministrė. – Man atrodo, sėkmingai prevencijai pirmiausia svarbu suprasti, ko iš tavęs reikalaujama.“ Todėl bus siekiama mokymais, renginiais ir konsultacijomis didinti reguliavimo reikalavimų aiškumą ir įmonių brandą, stiprinti sektoriui kylančių rizikų, pavyzdžiui, pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, kibernetinių incidentų, sukčiavimo, valdymą. Norima, kad Europos Tarybos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo komiteto „Moneyval“ specialiame vertinime pagal finansų įstaigų reguliaciją ir priežiūrą Lietuva atrodytų ne prasčiau nei įvertinimas „iš esmės atitinka“.
„Lietuvoje licencijuotos įstaigos aptarnauja daugiau kaip 25 mln. ES piliečių, – teigė S. Krėpšta. – Turbūt be atsakomybės, be kokybės, be brandos būtų sunku išlaikyti pasitikėjimą tų žmonių akyse. Kaip žinome, be pasitikėjimo finansų sektorius toli nenuvažiuoja.“
Ambicija – visos Europos fintech centras
Bendra valstybės ir rinkos dalyvių vizija – Lietuva kaip tarptautiniu mastu pripažintas ir atpažįstamas Europos fintech centras. Šiai krypčiai įgyvendinti bus rengiama speciali komunikacija užsienio rinkoms, gerinamos pozicijos konkrečiuose fintech reitinguose, stiprinamas atstovavimas šaliai fintech renginiuose. Keliamų uždavinių sėkmė bus matuojama pagal tai, kiek kartų Lietuva minima užsienio žiniasklaidoje fintech kontekste – šiuo metu tokių paminėjimų skaičiuojama apie 200, bet juos ketinama padvigubinti.
„Didžiausia mūsų fintech sektoriaus sėkmė ir stiprybė yra artimas ir atviras valstybės institucijų ir rinkos dalyvių bendradarbiavimas sprendžiant kylančias problemas ir siekiant užsibrėžtų tikslų, – įsitikinusi G. Skaistė. – Tai reiškia, kad mes visi turime namų darbų. Kiek sėkmingai tuos namų darbus įgyvendinsime, tiek sėkmingas bus ir rezultatas.“
„Tik drąsių, inovatyvių ir toliaregiškų žmonių dėka Lietuva tapo išties labai ryškiu tašku pasauliniame fintech žemėlapyje. Kviečiu partnerius sutelkti visus turimus išteklius tai išlaikyti“, – kalbėjo „Fintech Hub LT“ asociacijos valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė.
„Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorė Vida Staskonienė džiaugėsi, kad gairės atitinka Lietuvoje įsikūrusių ar apie tai galvojančių fintech įmonių lūkesčius.
Fintech plėtros gaires rasite čia.
BEREKLAMOS:
