Irmantas Gelūnas/BNSDėl geresnio nei tikėtasi pirmojo šių metų pusmečio „Swedbank“ pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2 proc., tačiau 2023 metų prognozė mažinama iki 0 procentų.
Šiemet balandį bankas prognozavo, kad šiemet šalies ekonomika augs 1,7 proc., o kitąmet – 2,5 procento.
Pasak „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, nors gyventojų atlyginimai šiemet vis dar sparčiai augo, kainų augimo jie nepavijo, todėl vidutinė perkamoji galia sumažėjo daugiau nei 5 proc. Pastaraisiais mėnesiais vis prastėję vartotojų lūkesčiai šiuo metu taip pat yra ne ką geresni nei pandemijos pradžioje. Be to, atslūgstanti pasaulinė paklausa sumažins ir iki šiol klestėjusią Lietuvos pramonę.
„Nenorime sakyti gaisras, kol nėra gaisro, bet daugelio veiksnių, kurie sukels Lietuvos ekonomikos susitraukimą, ignoruoti negalima, jie yra akivaizdūs“, – žurnalistams trečiadienį sakė N. Mačiulis.
„Antrąjį ketvirtį jau šiek tiek sumažėjo BVP, nors tai buvo kuklus sumažėjimas, palyginti su Latvija ar Lenkija, bet kiti rodikliai taip pat signalizuoja besikeičiančias tendencijas“, – pridūrė jis.
Pasak N. Mačiulio, ekonomikos išsikvėpimo ženklų jau netrūksta – pirmąjį pusmetį išaugo inicijuotų bankrotų skaičius, mažmeninė prekyba mažėja jau tris mėnesius iš eilės, apdirbamoji gamyba taip pat susitraukė, nepaisant vis dar didelių eksporto užsakymų.
„Nors eksporto užsakymų lygis pramonėje išlieka aukščiau ilgalaikio istorinio vidurkio, jis šiek tiek sumažėjęs nuo piko, bet kadangi matom lėtėjančią ir silpną Kinijos paklausą, nors tai tiesiogiai Lietuvai nėra svarbu, tačiau per mūsų pagrindines eksporto rinkas – Švediją, Vokietiją – tai palies ir įvairiausių tarpinių prekių gamintojus Lietuvoje“, – sakė N. Mačiulis.
Anot jo, kol kas verslo lūkesčiai lieka stabilūs, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis ir vidutinėmis euro zonos pramonės įmonėmis.
„Lietuvoje lieka mažesnė rizika, kad pramonės įmonėms reikės stabdyti veiklą dėl energijos išteklių trūkumo, bet taip pat matome – šiek tiek atslūgo ir statybų sektoriaus, ir pramonės pasitikėjimo rodikliai. Iki šių metų pradžios pagrindinė problema kaip slopinanti plėtrą ir augimą buvo įvardijama darbuotojų trūkumas. Ši problema atsitraukia, atsiranda kitos, o viena iš pagrindinių – energijos išteklių kainos“, – sakė N. Mačiulis.
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos BVP jau susitraukė 0,4 proc. ir prognozuojama, kad toks kritimas gali tęstis iki kitų metų pavasario.
Kita vertus, banko ekonomistų vertinimu, gilaus nuosmukio tikimybė išlieka maža, nes Lietuvos ekonomika dabar yra geresnės būklės, nei ji buvo pasaulinės finansų krizės išvakarėse prieš beveik 15 metų.
Banko ekonomistai prognozuoja, kad nedarbo lygis nuo 5,7 proc. šiemet padidės iki 6,6 proc. 2023 metais.
Atlyginimų augimas turėtų sulėtėti iki 7,5 proc., tačiau priešingai nei šiemet, tikimasi, kad darbo užmokestis vėl augs sparčiau nei kainos, kurios kitais metais turėtų padidėti 6 proc.
„7,5 proc. atlyginimų augimas reiškia, kad kitais metais vėl gyventojų perkamoji galia didėja ir atlyginimų augimas – didesnis negu infliacija“, – sakė N. mačiulis.
Anot jo, didelis neapibrėžtumas išlieka susijęs su minimalios mėnesio algos didinimu, tačiau jis perspėja, kad jei nuo kitų metų ji kiltų 15-19 proc., gali kilti rizika, kad padidės nedarbo lygis ir darbo vietų skaičius sumažės.
N. Mačiulio teigimu, saugesnis ir efektyvesnis būdas padėti mažiausiai uždirbantiems – didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, o minimalų atlyginimą kelti šiek tiek, galbūt įsipareigojant jį dar kartą peržiūrint kitų metų viduryje.
