Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, lapkričio 21 d.


INTERVIU
T. Turlovas: nors Rusija išlaikė finansinį stabilumą, jos laukia labai sunkūs laikai
Ovidijus Lukošius, specialiai IQ iš Niujorko (JAV)
Asmeninis archyvas
T. Turlovas.

Kazachstane įkurto „Freedom Holding“ finansinių paslaugų bendrovė „Freedom Finance Europe“ jau šiais metais Baltijos šalyse ketina atidaryti pirmąjį biurą – jam pasirinktas Vilnius. Su „Freedom Holding“ įkūrėju, vienu turtingiausių Kazachstano verslininkų Timuru Turlovu Niujorke kalbėjomės apie planus Baltijos šalyse, karą Ukrainoje, sankcijas ir sudėtingos geopolitinės situacijos įtaką verslui.

– Kokie jūsų artimiausi planai Baltijos šalyse ir kokias konkrečias paslaugas ketinate teikti?

– Šiuo metu stengiamės sutelkti dėmesį į finansines paslaugas ir suteikti prieigą prie biržų, JAV akcijų rinkos, obligacijų. Tikiuosi, kad pagaliau mums pavyks gauti banko licenciją Europoje ir pradėti plėtoti savo sukurtą ekosistemą, kuri labai sėkmingai veikia Kazachstane.

Esame antri pagal dydį po „Kaspi Bank“, teikiame draudimo, gyvybės draudimo, bankininkystės, tarpininkavimo, gyvenimo būdo paslaugas, pavyzdžiui, internetu parduodame maisto produktus, lėktuvų, renginių, koncertų bilietus vienoje platformoje. Turime prieigą prie 49 skirtingų vyriausybinių duomenų bazių, kad padėtume savo klientams gauti viešąsias paslaugas, skaitmeninius tapatybės dokumentus, suteikti paskolų draudimą ir hipotekos paskolas. Už tinkamą kainą, labai greitai ir be jokios biurokratijos. Mes tikrai sukūrėme puikius produktus savo klientams Kazachstane, tikiu, kad tą patį padarysime ir Europoje.

– Ar galite tiesiog nukopijuoti tai, ką sukūrėte Kazachstane, juk Europoje yra kitoks reguliavimas?

– Tai labai sunku. Neįmanoma tiesiog visko dubliuoti, bet tikiu, kad galiausiai gausime licenciją. Kazachstane reguliavimas pernelyg nesiskiria nuo europinio, taip pat reikia daug leidimų, taip pat reikia labai atsargiai elgtis su asmens duomenimis.

Kartais vyriausybės pasirengusios suteikti banko licenciją, kartais – ne. Kazachstanas yra mūsų laboratorija ir mėginsime sukurti šį tą panašaus čia. Galbūt negalėsime patys teikti visų paslaugų, bet rasime būdą, kaip išspręsti šią problemą. Galbūt įsigysime paslaugų teikėjus ar tik bendradarbiausime su jais. Europoje ekonominė struktūra yra skaidresnė, mažiau pilkųjų zonų, kai atlyginimai mokami grynaisiais. Todėl gerokai paprasčiau įvertinti klientą.

Asmeninis archyvas
T. Turlovas.

Kazachstane pernai buvome didžiausias hipotekos bankas. Mes išmokome išduoti hipotekos paskolą per vieną dieną, patirdami labai mažas veiklos sąnaudas už kiekvieną hipotekos paskolą, vos apie 200 JAV dolerių už vienos hipotekos išdavimą. Tai daug kartų pigiau nei JAV. Didelėje rinkoje tai duotų labai daug naudos. Tad bandysime suprasti, kokias paslaugas galime teikti Europoje dabar, vėliau, o kurių neteiksime.

– Prieš dvejus metus buvo kalbama, kad pirmasis „Freedom Finance Europe“ biuras Baltijos šalyse bus atidarytas Estijoje. Kodėl pasikeitė jūsų planai?

– Pirmąjį biurą atidarysime Vilniuje, Lietuvoje. Ir ne dėl to, kad teikiame pirmenybę kuriai nors šaliai. Tai dėl klientų. Lietuvoje turime daugiausia klientų, o kai jų daugiau pritrauksime kitose Baltijos šalyse, jose atidarysime filialus. Biurą Vilniuje atidarysime iki šių metų pabaigos.

– Jūs pradėjote karjerą Maskvoje, o paskui sukūrėte verslą Kazachstane. Ir dabar ten turite gana didelę imperiją. Kodėl nusprendėte vykti į Kazachstaną? Ir koks buvo planas? Ar jau tada turėjote verslo planą Europai ir Jungtinėms Valstijoms, ar viskas įvyko dabar, nes Kazachstane jums gerai sekasi?

– Atvykau į Kazachstaną, nes ten pamačiau didelį potencialą. Tai buvo tarsi žydras vandenynas, kuriame beveik nebuvo konkurencijos ir tokios finansinių paslaugų rinkos, kokia tuomet užaugo Maskvoje.

Mano nuojauta sakė, kad čia turėčiau sukurti tą patį, ir tai buvo mano svajonė. Bet tuo metu nesupratau, kaip bus sunku sukurti finansinių paslaugų verslą. Nes jei kažkurioje rinkoje yra maža konkurencija, tam yra kažkokios priežastys. Šiuo atveju reikia labai šviesti savo klientus, kad apskritai jų pritrauktumei. Ten nėra tokios investavimo kultūros kaip Jungtinėse Valstijose ir klientus tenka mokyti nuo abėcėlės, kantriai aiškinti, kad pelnytumei jų pasitikėjimą. Bet Kazachstane, mažoje rinkoje, maniau, kad galiu tapti didele žuvimi, o Rusijoje tų žuvų jau buvo labai daug. Be to, Kazachstane geresnis oras, draugiškesni žmonės, mažesnės eismo spūstys, o ir mano tėvas kilęs iš Kazachstano, man buvo priimtinas jų verslo mentalitetas.

Nes jei kažkurioje rinkoje yra maža konkurencija, tam yra kažkokios priežastys.

Europa buvo kita mano ambicija. Praėjus aštuoneriems metams nuo verslo pradžios supratome, kad jau sukūrėme puikią technologiją, kuri sėkmingai veikė Ukrainoje, Kazachstane, Uzbekistane ir Rusijoje. Ir galbūt esame pasirengę eiti į Europą, nes Europa yra daug didesnė rinka, daug turtingesnė rinka, su daug geresne investavimo kultūra. Žinoma, tai konkurencingesnė rinka, bet mes jautėme, kad mūsų technologijos, mūsų požiūris ir energija gali atnešti sėkmę. Tad kodėl gi ne?

Mums nebuvo paprasta gauti finansinę licenciją Europos Sąjungoje. Prireikė dvejų ar trejų metų suprasti, kaip ją gauti. Tad galiausiai pradėjome nuo Kipro. Mums pavyko tik tada, kai supratome, kad reikia sutelkti didelę komandą, kad pradėtume veiklą Europoje. Nes buvo beveik neįmanoma to valdyti iš mūsų biuro Kazachstane.

Bet kai išsiuntėme pirmuosius 12 žmonių, Kipre pradėjome laužyti ledus. Ir dabar turime daugiau nei 300 darbuotojų ir daugiau nei 250 tūkst. klientų ES, kuriems teikiame paslaugas, informaciją, rinkų naujienas savo prekybos platformoje įvairiomis Europos kalbomis: ispanų, graikų, anglų, olandų, kazachų, rusų ir kitomis.

– Jūs vis dar esate Ukrainos sankcijų sąraše. Kodėl, nepaisant paramos Ukrainoje, nesate iš jo pašalintas? Kokių pasekmių jums tai turi?

– Nemanau, kad tai iš tikrųjų turi įtakos mūsų verslui. Bet būti šiame sąraše man nėra malonu. Nes niekada nebuvau karo rėmėjas. Priešingai, labai stengiamės padėti mūsų didelei komandai Ukrainoje. Esame iš tų nedaugelio bendrovių, kurios vis dar remia Ukrainą trečiaisiais karo metais. Palaikome ryšius su Ukrainos vyriausybės pareigūnais dėl pašalinimo iš sankcijų sąrašo, nes atsikratėme verslo Rusijoje, aš nebesu Rusijos pilietis. Mes niekada nedarėme nieko, kad paremtume šį karą.

Bet, šiaip ar taip, atsiradau tame sąraše, gal dėl kažkokių techninių priežasčių. Nors nuo 2011 m. gyvenu Kazachstane, anksčiau buvau Rusijos pilietis. Atrodo, kad jie į sankcijų sąrašą be jokių išimčių įtraukė visus Rusijos verslininkus iš „Forbes“ sąrašo. Nors jau 2020 m. lapkritį nebuvau Rusijos pilietis, neturėjau jokio turto Rusijoje. Bet manau, kad pagaliau būsime vieni pirmųjų išbraukti iš šio sankcijų sąrašo. Ukrainoje tie sąrašai labai ilgi ir jie pradės juos peržiūrėti. Man nepatinka būti šiame sąraše ir dėl to, kad jame daug blogų žmonių. Nėra jokio malonumo būti kartu su jais.

– Buvo prognozuojama, kad karas sužlugdys Rusijos ekonomiką. Tačiau jau dvejus metus taikant Vakarų sankcijas Rusijos ekonomikai nėra reikšmingai pakenkta. Kodėl?

– Daugelis, taip pat Vakarų ekonomistai, sakė, kad net jei Rusijai pavyksta dabar išlaikyti tam tikrą finansinį stabilumą, problemos nukeliamos į ateitį, nes visi rezervai senka.

Dabar, esant tokiam rekordiniam biudžeto deficitui, kokio niekada istorijoje nebuvo, su tokiomis milžiniškomis karinėmis išlaidomis, kurios viršijo visas išlaidas švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai, Rusija sulauks vis mažiau investicijų. Dėl tos bendros kenksmingos aplinkos, kenksmingo jausmo dėl sankcijų.

Sankcijos iš dalies sukėlė priešingą rezultatą. Rusai išsigando, kad jų turtas visur, išskyrus pačią Rusiją, bus areštuojamas, todėl pirmaisiais metais sugrąžino labai daug kapitalo į Rusiją.

Sankcijos iš dalies sukėlė priešingą rezultatą. Rusai išsigando, kad jų turtas visur, išskyrus pačią Rusiją, bus areštuojamas, todėl pirmaisiais metais sugrąžino labai daug kapitalo į Rusiją. Žmonės grąžino pinigus iš užsienio bankų, nes bijojo, kad gali juos prarasti. Todėl 2020 m. rublis taip pabrango. Bet galiausiai matome, kad Rusija neturi priėjimo prie kapitalo rinkų. Vyriausybė negali pasiskolinti valiutos, Rusijos įmonės taip pat negali skolintis valiutos. Todėl prekyba labai ribota. Dabar daugiausia gali prekiauti su Kinija. Šiek tiek su Turkija, su Jungtiniais Arabų Emyratais ir labai nedideliu Kazachstanu.

Ateityje problemos tik didės, jos yra struktūrinės. Jau dabar yra didžiulis biudžeto deficitas, tai jau atsitiko, bet taip pat nėra jokių šansų, kad tas deficitas nedidėtų, net ir esant palyginti aukštai naftos ir dujų kainai. Rusijos rublis niekada nebuvo stipriausia valiuta pasaulyje. Iš Rusijos nutekėjo Vakarų kapitalas, bet ir pats Rusijos verslas traukiasi, nes žmonės nemato jokių perspektyvų užsiimti verslu dėl daugybės priežasčių. Net jei vietos verslui per pirmuosius dvejus karo metus paklausa išaugo, padidėjo ir sąnaudos, viskas kainuoja daug brangiau, o kapitalo lieka vis mažiau. Jūs galite importuoti „iPhone“ per Kiniją, bet tai labai brangu, turite sukurti visiškai naują verslo schemą. Ir kažkas tuo užsiims, nes nebeturi galimybių investuoti kitur, tai vienintelė galimybė. Bet ta izoliacija neleis Rusijai tapti turtingesnei. Kai tampate mažiau ar daugiau izoliuoti, jūsų augimas bus ribotas, perspektyva bus ribota.

Asmeninis archyvas
T. Turlovas.

Tad, nors Rusija ir sugebėjo išlaikyti finansinį stabilumą, jos vis tiek laukia labai sunkūs laikai net ir tada, kai šis karas baigsis. Dabar ekonomikos gyvybę palaiko gynybos sektorius, kuris vis labiau didinamas, jam reikia daug žmogiškųjų išteklių, taip pat gamtos išteklių. Rusija transformuojama ir tampa panaši į Sovietų Sąjungą. Ir kai karas baigsis, daugybės tų žmonių ginklų pramonėje nebereikės. Ekonomikai bus nereikalingi ir tie visi kareiviai.

– Bet tai ir yra priežastis, kodėl Vladimiras Putinas nori, kad karas tęstųsi amžinai.

– Tai visiškai beprotiška idėja. Karą geriau baigti tuoj pat. Nes kuo ilgiau jis tęsis, tuo kaina Rusijai bus vis didesnė. Jei tai tęsis dar keletą metų, sąskaita bus daug didesnė už tą, jei karą baigtų dabar. Net jei geriate kasdien, vieną dieną turėsite sustoti, nes tiesiog negalėsite išgyventi.

– Šį pavasarį žiniasklaidoje buvo daug straipsnių apie nutekintą įrašą, kad Kazachstanas gali būti kitas Rusijos agresijos taikinys. Ar tokia karinės agresijos galimybė nesumažina užsienio kapitalo noro investuoti šalyje?

– Po dvejų metų karo Ukrainoje net užsienio investuotojai iš tikrųjų netiki, kad Rusija galėtų kovoti su dviem šalimis tuo pačiu metu, juolab Kazachstanu, kuriame gyvena 20 mln. žmonių.

Šis karas Ukrainoje jau dabar kelia daug problemų Kazachstanui, nes neturime priėjimo prie jūros, o su Rusija sieja glaudūs ekonominiai ryšiai. Tačiau karas su Rusija atrodo neįmanomas. Suprantu, kad daugybė žmonių Rusijoje kalba beprotiškus dalykus. Nors aš net niekada netikėjau, kad Rusija galės įsiveržti į Ukrainą. Taigi, žinoma, galiu klysti. Bet šiuo metu netikiu, kad tokia karinė operacija galėtų būti vykdoma. Mūsų prezidentas (Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas – IQ past.) yra, manau, vienas geriausių diplomatų, sukūrė puikius santykius su Kinija, kuri tampa strategine partnere, gerus santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Kazachstanas turi daug sąjungininkų.

– Grįžkime į JAV, kur Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) tiria jūsų bendrovės veiklą. Kaip galėtumėte pakomentuoti šį tyrimą?

– Komisija kasmet tiria šimtus bendrovių. JAV veikia tūkstančiai bendrovių ir tokie tyrimai čia yra įprasti. Bet aš esu ramus, kad bent viena reguliavimo institucija galėtų mus nubausti. Kadangi esame viena didžiausių įmonių Centrinėje Azijoje, mes pritraukiame įvairių reguliuotojų dėmesio mūsų veiklai ir stengiamės bendradarbiauti su visomis institucijomis, stengiamės būti labai atviri ir kurti savo reputaciją. Bet jei kuri nors institucija mus nubaustų, tai bus viešai, jūs apie tai sužinosite. Bet labai tikiu, kad to neįvyks.

Ovidijus Lukošius
T. Turlovas.

T. Turlovas ir jo „Freedom Holding“

2024 06 10 06:00
Spausdinti