Pinigų spausdinimo laikais ne visos atsiskaitymo priemonės yra pasmerktos infliacijai. Viena jų – nemažai aistrų pastaruosius kelis metus kėlęs bitkoinas (BTC), kurio naujos įplaukos į kriptorinką greitai dar labiau sumažės.
Nauji bitkoinai ir kitos blokų grandinės principu grįstos kritpovaliutos yra pagaminamos proceso, vadinamo kasimu (mining) metu. Naujus pinigus čia iš esmės gamina transakcijos tarp vartotojų. Kai vartotojas A siunčia pinigus vartotojui B, jo pervedimas pridedamas prie kitų tuo pačiu metu vykdomų perlaidų, kol surenkamas atitinkamo dydžio duomenų blokas. Šifruotą informaciją apie tai gauna visas bitkoino tinklas, kuris persiuntimus turi patvirtinti. Kartu su kiekvienu nauju duomenų bloku kompiuteriai sprendžia ir sudėtingą kriptografinę užduotį – atlieka daugybę spėjimų, norėdami gauti užšifruotą skaičių seką. Šis kriptografinis darbas ir vadinamas kasimu.
Kasėjai už vieną išspręstą bloką gauna užmokestį kriptomonetomis.
Iki šiol įvyko jau du tokie padalijimai – pirmasis 2012 m. lapkričio 29, o antrasis 2016 m. liepos 10.
Ką tai reiškia mums? Jei esate tiesiog kriptonaudotojas, greičiausiai nieko naujo nepatirsite. Visgi kriptoinvestuotojai jau kuris laikas spekuliuoja, kaip šis įvykis paveiks kriptovaliutos vertę. Sumažėjus pasiūlai, teoriškai, turėtų padidėti jų paklausa, tačiau ekspertai dėl BTC krypties nelabai sutaria. Be to, kriptovaliutų rinka tradiciškai iki šiol buvo labai menkai prognozuojama, be to, savo indėlį įnešė ir rinkų neužtikrintumas dėl koronaviruso.
Visgi per daugiau nei dešimtmetį, kai egzistuoja bitkoinas, jis tapo tvirta pagrindine kriptovaliuta ir kitos kriptovaliutos praktiškai nesugebėjo nuo jos atsisieti. Tad kad ir į kurią pusę pasuks BTC kaina, ji greičiausiai paskui save nusitemps ir kitas pagrindines pasaulio kritovaliutas – eterį (ethereum, ETH), riplį (ripple, XRM) ir savo atšakas Bitcoin Gold ir Bitcoin SV.
Kadangi BTC yra decentralizuota valiuta, trečiasis padalijimas primena apie vieną iš potencialių pavojų visai jos ekosistemai. BTC buvo sumanytas kaip atsiskaitymo priemonė ir būtent apdovanojimai už blokų išsprendimą yra tai, kas palaiko jos dalyvių entuziazmą. Mažėjant jų dydžiui, tai teoriškai gali sumažinti ir kasėjų skaičių ir ilguoju laikotarpiu destabilizuoti visą sistemą.
Pirmaisiais BTC gyvavimo metais tinklo dalyviai palyginti sėkmingai išsikasdavo monetų pasitelkę namų kompiuterį. Nuo maždaug 2013 m. rinkoje pasirodžius pažangesnėms technologijoms tuo daugiausia užsiima itin stambios „kasimo fermos“. Kasėjams kaštai pasikeis per naktį – jei dabar vieno bloko sprendimas apdovanojamas 112,5 tūkst. JAV dolerių vertės BTC, po gegužės 12 d. jis bus vertas „tik“ 56,3 tūkst. JAV dolerių. Didieji kasėjai tuo jau naudojasi – didinama skaičiavimo galia norint pasiimti paskutinius dvigubai didesnio bitkoino išteklius.
Bitkoiną sukūręs Satoshi Nakamoto slapvardžiu pasivadinęs asmuo prognozavo, kad mažėjant bloko vertei, tačiau tuo pačiu metu populiarėjant BTC, pagrindinės kasėjų įplaukos ateityje bus sugeneruojamos iš didžiulio pervedimų srauto komisinių. Tačiau tai labai priklausys nuo BTC paplitimo ir naudojimo.
Skirtingai nei tradicinių valiutų, bitkoinų kiekis yra ribotas – jų negalima „prispausdinti“ daugiau nei numatyta. Šiandien cirkuliuoja daugiau nei 18,3 mln. bitkoinų. Tai sudaro 87,43 proc. visų iškastų bitkoinų, tačiau spėjama, kad net 3-4 mln. šių kriptomonetų gali būti prarastos visiems laikams.
Iš viso rinkoje galės atsirasti tik 21 mln. bitkoinų, tiesa, vykstant tolesniems padalijimams ir mažėjant apdovanojimų vertei, paskutinis bitkoinas bus iškastas maždaug už šimtmečio.
