UnsplashTarptautinis valiutos fondas (TVF) šiems metams prognozuoja lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą nei pernai, taip pat ilgiau užsitęsiančią aukštą infliaciją. Kaip praneša Lietuvos bankas (LB), anot TVF, centriniai bankai turėtų toliau griežtinti pinigų politiką, o fiskalinė politika turėtų būti orientuojama į deficito ir skolos lygio mažinimą, taip prisidedant prie infliacijos slopinimo.
Banko pranešime žiniasklaidai teigiama, kad TVF pablogino Lietuvos ekonomikos raidos prognozę 2023 metams, tačiau pagerino 2024 metams: numatomas nežymus –0,3 proc. susitraukimas šiemet, kurį lems nepalankios pirmojo metų pusmečio tendencijos, ir sugrįžimas į 2,7 proc. BVP augimo kelią kitais metais. TVF numato, kad infliacija Lietuvoje slops lėčiau, nei prognozavo praėjusį rudenį, ir šiemet ji turėtų lėtėti iki 10,5 (+2,1 proc. p.), o kitais metais – iki 5,8 proc. (+2,6 proc. p.).
„Aukštos infliacijos suvaldymas tiek Lietuvai, tiek daugeliui kitų valstybių išlieka pagrindine užduotimi, siekiant tvaraus ekonomikos augimo ateityje. Būtinas koordinuotas institucijų atsakas: centriniams bankams slopinant infliaciją pinigų politikos priemonėmis, vyriausybės prie šio tikslo prisidėti galėtų mažindamos biudžeto deficitą. Šalys turi nuosekliai laikytis griežtinimo krypties – žinoma, akylai stebėdamos tokios politikos poveikį finansiniam stabilumui ir realiajai ekonomikai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, šią savaitę dalyvausiantis TVF pavasario susitikimuose Vašingtone.
Dalijamasi, kad TVF prognozuoja, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtės nuo 3,4 proc. praėjusiais metais iki 2,8 proc. šiemet, o 2024 m. augimas paspartės iki 3,0 proc. Euro zonos ekonomika šiemet turėtų augti 0,8 proc. (gerokai lėčiau, palyginti su pernykščiu 3,5 proc. augimu), o kitais metais – 1,4 proc. Pagrindinė lėtėjančio augimo priežastis – po pandemijos išaugusi ir Rusijos karo prieš Ukrainą paspartinta infliacija, kurią centriniai bankai siekia suvaldyti keldami bazines palūkanų normas.
Infliacija turėtų slopti lėčiau, nei anksčiau tikėtasi, iš dalies dėl įtemptos darbo rinkos ir lėto popandeminio darbo jėgos pasiūlos atsigavimo. Pasaulinė infliacija turėtų lėtėti nuo 8,7 proc. pernai iki 7,0 proc. šiemet ir 4,9 proc. kitais metais. Infliacija euro zonoje turėtų mažėti nuo 8,4 proc. 2022 m. iki 5,3 proc. 2023 m. ir 2,9 proc. 2024 m.
TVF pabrėžia išaugusias rizikas pasauliniam finansiniam stabilumui: augant palūkanų normoms, griuvo du netvariu finansavimo modeliu rėmęsi JAV bankai, sukrėtimas persidavė ir į Europos bankų sektorių, krito Europos bankų akcijų indeksai. Remiantis baziniu scenarijumi, šių įvykių pasekmės turėtų būti suvaldytos, tačiau TVF pažymi, kad galimas ir platesnis poveikis finansų sektoriui, o tai lemtų dar lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą.
„Pastarojo meto neramumų JAV ir Europos bankų sektorių kontekste verta pakartoti, kad Lietuvos bankų atsparumas yra itin aukštas – jie turi reikšmingus kapitalo ir likvidumo rezervus“, – sako G. Šimkus.
