Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 16 d.


FINANSINĖS TECHNOLOGIJOS
U. Buračienė: Lietuvai reikėtų tapti finansinių technologijų autoritete ir ta linkme dirbti interviu
Ovidijus Lukošius
AFMF
U. Buračienė.

Ugnė Buračienė, Kipre įsikūrusios finansinių technologijų bendrovės „payabl.“ direktorė, mano, kad Lietuva yra žinoma fintecho pasaulyje, tačiau dar reikia nemažai nuveikti, norint tapti iš tiesų patrauklia šalimi užsienio įmonėms.

U. Buračienė vadovauja Vokietijos ir Izraelio piliečių 2011 m. įkurtai įmonių grupei, kurios pagrindinė būstinė įsikūrusi Kipre, o padaliniai veikia Nyderlanduose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Italijoje ir Lietuvoje.

Lietuvės vadovaujama įmonių grupė teikia įvairias mokėjimų paslaugas, daugiausia internetinėms parduotuvėms. U. Buračienė buvo pakviesta dalyvauti Limasolyje vykusio Metinio finansų rinkų forumo AFMF diskusijoje, po kurios atsakė ir į Lietuvos žurnalistų klausimus.

– Diskusijos metu pagyrėte Lietuvą. Kodėl jūsų įmonės pagrindinė būstinė nėra Vilniuje? Nebandėte akcininkų įtikinti ten persikelti?

– Tai buvo mano sprendimas neperkelti įmonės į Lietuvą. Kad ir kaip norėčiau girti Lietuvą, yra ir tam tikrų niuansų, dėl ko nenorėjome Lietuvoje turėti licencijos ir nusprendėme dar vieną Europos licenciją įsigyti Nyderlanduose.

Lietuva daro daug gerų sprendimų finansinių technologijų srityje dėl licencijavimo ir viso kito, bet dėl šalies reputacijos darbas su bankais korespondentais yra gana sudėtingas. Dėl to buvo priimtas sprendimas neįsikurti Lietuvoje. Bet kuriuo atveju mes galime vykdyti veiklą Lietuvoje, tad nebuvo tikslo pakeisti Kipro licenciją į tokią pačią Lietuvoje ir grupei negauti jokios papildomos vertės.

– Kas blogai su Lietuvos reputacija?

– Ji kenčia dėl kelių dalykų. Bankai korespondentai gana nepalankiai žiūri ir į Kiprą, ir į Lietuvą kaip jurisdikcijas. Dėl to tokioms finansinėms institucijoms kaip mūsų yra sudėtinga sukurti santykius.

Lietuva išdavė daug ir labai greitai licencijų, bet pats reguliavimas ir priežiūra neatitiko to masto, kiek buvo išduota licencijų. Reikėtų palaukti, kol visa tai išsilygins, nors tikrai matome pažangą. Kipras ir Lietuva finansų pasaulyje yra panašiai vertinami, tiesa, Kipras dėl kitų reputacijos problemų. Todėl Nyderlandai mums buvo geresnis pasirinkimas.

– Kaip vertinate aplinką veikti Kipre?

– Kipras visuomet buvo labai atviras priimti ir užsienio įmonės, ir žmones, sukurti jiems palankią aplinką.

Dabar Kipre skiriamas didžiulis dėmesys technologijų įmonėms pritraukti, sekama Airijos, kurioje veikia „Google“, IBM ir kitos pasaulinės įmonės, pavyzdžiu. Asociacija „TechIsland“ daug dirba, kad pritrauktų užsienio bendrovių, kuriomis Kipras galėtų didžiuotis. Tam skiriamos didelės investicijos ir aktyviai bendradarbiaujama su valdžia, kad Kipras taptų ta patraukliausia vieta technologijų verslui. Ir pats šalies prezidentas dažnai kalba, kad nori pakeisti Kipro įvaizdį kaip technologijoms atviros šalies. Turizmas liks labai svarbi ekonomikos dalis, bet auga ir kiti sektoriai ir auga labai greitai. Ypač technologijų sektorius.

– Diskusijoje minėjote, kad jūsų įmonė Kipre daugiausia samdo vietos gyventojus. Lietuvoje nuolat kartojama, kad trūksta IT specialistų. Kaip yra Kipre? Ar jie tinkamai parengiami?

– Mūsų IT bendrovė yra Vokietijoje, visi IT specialistai dirba Frankfurte. Tyrimų ir plėtros skyrius taip pat yra Vokietijoje. Ten problemų su darbuotojais neturime – labai brangi, bet labai kokybiška darbo jėga.

Kipre stengiamės samdyti vietinius ir čia pat ieškoti talentų. Esame reguliuojama bendrovė, mums reikia įvairių specialistų: atitikties vertinimo, pinigų plovimo prevencijos, klientų aptarnavimo. Ieškome tokios patirties turinčių vietos žmonių, stengiamės juos persivilioti, apmokyti ir įlieti į bendrovės veiklą. Tai natūralu, neturime jokios intencijos pritraukti darbuotojų iš užsienio. Kai kurios įmonės sėkmingai tai daro, nes kai kurios pozicijos labai specifinės ir sudėtinga rasti specialistų, bet mes geriau kantriau paieškosime ir daugiau investuosime į jų apmokymą, tai atrodo teisingiau.

– Kas yra svarbiausi jūsų klientai?

– Dirbame su internetiniais verslais. Tai viskas, kas susiję su interneto komercija: finansinės operacijos, vaizdo žaidimų ir skaitmeninio turinio platformos, interneto parduotuvės. Turime ir lietuviškų klientų. Taip pat išduodame mokėjimų terminalus parduotuvėms ir visiems kitiems verslams.

– Dabar daug kalbama apie dirbtinį intelektą (DI). Ar jis bus pritaikomas jūsų versle ir kaip greitai?

– Jau yra pritaikomas didesnių bendrovių, mūsų konkurenčių, kurios turi daugiau pinigų tuo užsiimti. Yra kelios sritys, kur DI pritaikomas: palengvinti integracijai klientų platformose, padėti parašyti programos kodui, taip pat atliekant klientų stebėseną, jų finansines operacijas. Kaip tik šiuo metu domimės DI pritaikymu stebėti klientų piniginius pervedimus.

– Ar turite konkurentų Lietuvoje?

– Nuoširdžiai, ne. Nes tos įmonės, kurios veikia Lietuvoje, nėra lietuviškos kilmės. Nėra lietuviško fintecho, kuris galėtų konkuruoti su mumis. „Paysera“, „Genome“ teikia tik dalį tų paslaugų, kurias siūlome mes. Dėl to Lietuva ir Baltijos šalys mums yra labai įdomus regionas.

Bendrovė
U. Buračienė.

– Kaip vertinate Lietuvos valdžios pastangas formuoti palankią aplinką fintecho įmonėms?

–Tai labai gera iniciatyva. Lietuva tampa studijos atveju, tam tikra pamoka, kas pavyko ir nepavyko, ką reikia tobulinti, ypač priežiūros dalį. Tokią pat problemą turi daug šalių, kuriose išduodama daug licencijų. Čia yra kur pasistengti, bet matau progresą. Daugelio šalių centriniams bankams reikia padirbti.

– Ar reikėtų labiau liberalizuoti fintecho reguliavimą?

– Ne, kad reputacija augtų, reikalingas stiprus reguliatorius. Reikia, kad išduotų licencijas, bet kartu žinotų, kaip dirbti su tokiomis įmonėmis, kas yra fintecho sektorius, neturėtų būti tikslas tik kuo daugiau, tuo geriau, reikia pusiausvyros. Lietuvai reikėtų tapti šios srities autoritete ir ta linkme dirbti.

– Interneto versle nugalėtojas dažnai pasiima viską. Ar ši taisyklė tinka ir fintechui?

– Ir taip, ir ne. Labai didelės bendrovės, kaip ir visos korporacijos, susiduria su tam tikromis problemomis, kurias mažesnės gali greičiau išspręsti. Erdvės ir vietos yra visiems. Elektroninė komercija auga nenusakomu greičiu ir vietos užteks visiems. Aišku, vyksta kažkokia konsolidacija tam tikrose šalyse ir regionuose. Bet yra tiek daug klientų ir potencialo augti, kad vietos užteks visiems.

– Ar Kiprą vis dar galime vertinti kaip mažų mokesčių valstybę?

– Nebegalima Kipro vadinti mokesčių rojumi. Daug yra ES šalių, kuriose mokesčių sistema palankesnė. Bet kai kurios mokesčių lengvatos Kipre skiriamos būtent technologijų įmonėms, toms, kurios čia registruoja intelektinę nuosavybę ar turi tyrimų ir plėtros centrus.

Tiesa, Kipre darbo mokesčiai mažesni nei Lietuvoje. Daug mažesni. Mes čia mokame daug mažiau mokesčių ir daugiau pinigų lieka darbuotojams. Veikia progresinė mokesčių sistema ir nuo atlyginimo tenka mokėti nuo 19,5 iki 35 proc. Samdyti žmones Lietuvoje tikrai labai brangu. Atlikome visų ES šalių studiją, Lietuva nebuvo taip toli nuo Nyderlandų, kuriuose mokesčiai yra dideli.

2023 10 10 09:00
Spausdinti