Meniu
Prenumerata

šeštadienis, vasario 24 d.


SEIMAS
V. Čmilytė-Nielsen ir A. Armonaitė teigia nepalaikančios solidarumo mokesčio
BNS
Marius Morkevičius/ELTA
Aušrinė Armonaitė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimui antradienį ketinant balsuoti dėl Vyriausybės iniciatyvos įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, valdančiųjų koalicijos partnerių liberalų ir „laisviečių“ lyderės – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – sako naujo mokesčio nepalaikančios.

„Ji (nuomonė dėl bankų solidarumo mokesčio – BNS) yra skeptiška. Liberalų sąjūdžio frakcijoje diskutavome apie tai, matome, kad tikslas yra kilnus, tačiau priemonė kelia klausimų, manau, frakcija laikysis to paties ir aš pati ketinu nepalaikyti šio mokesčio šiandien priėmimo stadijoje“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vis dėlto ji sakė, kad balsų Seime mokesčiui įvesti turėtų pakakti.

„Bankai nėra labai populiarūs, iš opozicijos gauna daug palaikymo šis projektas. Tikslas yra svarbus, geras finansuoti mūsų gynybą, tačiau pats principas liberalams nėra priimtinas“, – teigė Seimo vadovė.

A. Armonaitė taip pat teigė, kad „laisviečių“ frakcija neplanuoja palaikyti įstatymo projekto.

„Visose stadijose iš tikrųjų buvome skeptiški“, – sakė partijos lyderė.

Pasak A. Armonaitės, yra du argumentai, kad tai probleminis projektas

„Taip ir nėra aišku, ar neatsilieps tai bankų palūkanų politikai Lietuvoje – ar žmonėms nekils mokesčiai Lietuvoje esantiems klientams. Tai pirmas dalykas. Antras dalykas yra ilgasis laikotarpis investicinei palinkai tai nedraugiškas sprendimas tuo požiūriu, kad nauji bankai į rinką gali nenorėti ateiti, nes dažnai keičiasi mokesčiai“, – tvirtino A. Armonaitė.

Tuo metu socialdemokratų atstovė Rasa Budbergytė sakė, kad mokestis yra teisingas ir reikalingas valstybės biudžetui.

„Socialinio teisingumo prasme, tos pajamos, kurias uždirba bankai papildomai, jie gauna tas pajamas tik dėl to, kad susidarė išskirtinės aplinkybės, todėl, manau, nėra jokių rizikų, kad bankai gali staiga perkelti naštą ant vartotojų pečių“, – žurnalistams Seime sakė R. Budbergytė.

„Mūsų nacionalinės gynybos klausimai, infrastruktūros klausimai, kurie stokoja didesnės atjautos iš mūsų valstybės biudžeto pusės, turiu omeny ir griūvančius tiltus, kelius, situacija nerami. Manau, jei Seimas šiandien pritars, mes tuos pinigus turėsime kur panaudoti“, – teigė ji.

Nepaisant Seime jau atmesto opozicijos siūlymo dalį įnašo lėšų skirti ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, jog dalis mokesčio turėtų būti panaudojama šiai priemonei.

„Šiandien tokia pataisa yra, priklausys nuo to, kaip tą pataisą valdantieji ar palaikys, ar ne. Jeigu atmes, tada frakcija balsuos laisvai“, – teigė jis.

Seimas balandžio pabaigoje po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, bei atmetė opozicijos atstovų siūlymą įnašo lėšas skirti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė mananti, kad projektas bus priimtas be jokių korekcijų.

Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų – 1-1,5 proc. BVP – apie pusę dabartinio gynybos biudžeto.

Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas numato, kad šį mokestį dvejus metus turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarytų 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Norėdami susimažinti įnašą, bankai turėtų didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas – įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

2023 05 09 10:53
Spausdinti