Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, gruodžio 8 d.


INFLIACIJA
Ž. Mauricas: dviženklis atlyginimų augimas gali atvėsinti investuotojus
BNS
Josvydas Elinskas/BNS
Ž. Mauricas.

Dviženklis darbo užmokesčio augimas Lietuvos ekonomikai gali turėti neigiamų pasekmių bei susilpninti šalį konkuruojant dėl investicijų, sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, algų augimo mastais Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių.

„Tokio atlyginimų augimo daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių nėra. Kitur tik keliais procentais jie auga, o jeigu kas pasako apie spartesnį augimą, tai labiau yra išimtis negu taisyklė“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

„Viena vertus, džiugu, kad mes vejamės Europos Sąjungos vidurkį, kita vertus, tokie spartūs atlyginimų augimai gali šiek tiek atvėsinti tam tikrų investuotojų norą investuoti Lietuvoje, taip pat sukurti tam tikrus disbalansus šalies ekonomikoje“, – pridūrė jis.

Ekonomisto teigimu, spartus atlyginimų augimas silpnina Lietuvą konkurencinėje kovoje dėl investicijų.

„Jeigu nauji investuotojai dabar planuoja ateiti į Lietuvą, tai numeris vienas yra darbuotojų kaina ir jų prieinamumas. Kažkiek dabar padeda tai, kad turime laikiną specialistų atvykimą iš Baltarusijos ir Ukrainos, bet konkurencinėje kovoje neatrodome labai stipriai su kitomis šalimis, ypač jeigu įmonės planuoja į ateitį“, – sakė Ž. Mauricas.

Pasak statistikų, vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, – augo 14 proc., o atskaičius mokesčius – 12,5 proc. Viešajame sektoriuje bruto atlyginimas per metus augo 9,7 proc., privačiame – 16,2 proc.

Ž. Mauricas prognozuoja, kad nuo gegužės, tikėtina, smuks metinė mažmeninės prekybos apyvarta, ir šis nuosmukis gali tęstis iki metų pabaigos. Jo teigimu, tai lems vis sparčiau iš Lietuvos besitraukiantys pinigų srautai.

„Vyksta persiskirstymas iš prekių į paslaugas. Pinigų srautai, išvykstantys iš Lietuvos, yra labai dideli – atsivėrė galimybės keliauti, taip pat už energetinius išteklius pirmąjį ketvirtį sumokėjome dešimt procentų BVP – čia yra milžiniškos sumos. Jau matosi, kad indėlių sumos yra mažėjančios. Tai reiškia, kad pinigai apskritai išplaukia iš Lietuvos“, – sakė ekonomistas.

Analitiko teigimu, mažmeninės prekybos apyvarta mažės ir dėl praėjusių metų pavasarį atlaisvinus ribojimus išaugusio vartojimo.

„(Praėjusių metų – BNS) sausį, vasarį, kovą prekyba buvo labai maža, balandį turėjome atsigavimą, o nuo gegužės beveik iki metų pabaigos vos ne kiekvieną mėnesį buvo tarsi Kalėdos – apyvartos buvo milžiniškos (...) Šiais metais skaičiuojant realius pokyčius, atmetus kainų augimą, manau, kad turėsime neigiamą mažmeninės prekybos apyvartos augimą“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) balandį siekė 1,45 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su kovu, sumažėjo 1,7 proc., o palyginti su pernai balandžiu, – augo 2,7 proc.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 05 27 13:39
Spausdinti