Meniu
Prenumerata

šeštadienis, birželio 15 d.


DIENOS DIAGRAMA
Avinėli, pasipurtyk: Lietuva tik pastaraisiais metais ėmėsi dosniau finansuoti krašto apsaugą
IQ

Lietuva metų metus gyveno su įsitikinimu, kad „NATO mus apgins“, ir gana šykščiai finansavo krašto apsaugą. Prireikė bent trijų žadintuvo signalų pabusti.

Kai 2008-aisiais Rusijos kariuomenė įsiveržė į Sakartvelą ir nužygiavo iki Tbilisio priemiesčių, Lietuva jau buvo NATO narė, stojimo į šią organizaciją dvidešimtmetį švęsime rytoj.

Netrukus pasaulį sukrėtė finansų krizė, kuri itin skaudžiai smogė Baltijos šalims, ypač Latvijai ir Lietuvai. Tuo metu negailestingai buvo karpomos visos išlaidos, diržus turėjo veržtis ir krašto apsaugos sistema. Netgi aukščiausias pareigas einantys politikai manė turį kaip pasiaiškinti: „Su kuo kariausime? Su Latvija?“

Kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo karą Rytų Ukrainoje, Lietuvos gynybos biudžetas siekė vos 0,88 proc. BVP. Po to pradėtas didinti, bet 2 proc. ribą pasiekė tik 2019 m. Trečias skambutis buvo išgirstas – po 2022 m. vasario Lietuvoje jau kalbama apie 3 ar net 4 proc. BVP dalį krašto apsaugai.

Geriau atrodome ir NATO kontekste, artėjame prie jo vidurkio, kurį išpučia didelės JAV išlaidos gynybai. Bendras Europos šalių ir Kanados indėlis vis dar per mažas.

2024 03 28 09:00
Spausdinti