Karas Irane ir Hormuzo sąsiaurio blokada sukėlė nafto sutrikimus, o Lietuvos degalinių švieslentėse dyzelino kainos šokinėja aukštyn žemyn 2 eurų ribos, benzinas kainuoja 1,7–1,9 euro už litrą.
Tai skaudus smūgis Lietuvos vairuotojų piniginėms, nes 64 proc. Lietuvos automobilių parko sudaro dyzeliniai modeliai. Plaučiau skaitykite straipsnyje „Su vėjeliu“.
Trūksta informacijos teigti, kad tai paskatino pirkti taupesnius automobilius, tačiau, statistiką renkančios bendrovės „AutoTyrimai“ skaičiavimais, kovą naujų automobilių pardavimai ūgtelėjo 15,8 proc., o naudotų – 13,5 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu.
„Regitra“ skaičiuoja, kad šių metų balandžio 1 d. Lietuvoje iš viso buvo registruota daugiau nei 26 tūkst. grynųjų elektromobilių ir dar 23,3 tūkst. iš tinklo įkraunamų (Plug-in) hibridinių automobilių. Elektromobilių šalyje kasmet daugėja. Dar 2023 m. jų, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, buvo 4147, o 2025 m. – jau 7357. Vien per 2026 m. pirmą ketvirtį elektromobilių šalyje pirmą kartą buvo įregistruota 1844 – 765 nauji ir 1079 naudoti.
Geresnius rodiklius rodo hibridiniai automobiliai, kurių elektros motorai poroje veikia dažniausiai su benzininiais varikliais, nors yra variantų ir su dyzeliniais. Nuo 2023 m. jų, registruotų pirmą kartą Lietuvoje, iki 2026 m. išaugo beveik tris kartus – nuo 19,1 tūkst. iki 39,6 tūkst.
Vis dėlto atidžiau pažvelgus į statistiką ryškėja skirtumai. Naujų automobilių segmente 2025 m. aiškūs lyderiai buvo hibridiniai automobiliai – jų pirmą kartą šalyje įregistruota 25,2 tūkst., palyginti su 9,1 tūkst. benzinu ir 5 tūkst. dyzeliu varomais ar 3,1 tūkst. elektromobilių.
*****susije*****
Tačiau tarp nenaujų automobilių, pirmą kartą įregistruotų Lietuvoje, vis dar dažniausiai perkami dyzeliniai – jų skaičiuota 64,5 tūkst., antroje vietoje buvo triskart mažiau benzinu varomų automobilių (21,9 tūkst.).
Nors elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai Lietuvoje populiarėja, lietuviai vis dar lieka ištikimi vidaus degimo variklių varomoms transporto priemonėms.
