ShutterstockPrieš JAV Donaldo Trumpo vizitą į Kiniją ekonomistai atkreipė dėmesį į augančią Kinijos skolą, kuri šiais metais kirs 300 proc. BVP ribą, o antra pasaulio ekonomika jau yra viena labiausiai prasiskolinusių pasaulyje.
Remiantis 2024 m. Tarptautinių finansų instituto (IIF) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, šalių, turinčių didžiausią bendrą (valstybės ir privačią) skolą, lyderės dažniausiai yra išsivysčiusios ekonomikos arba didieji pasaulio finansų centrai.
Finansų centrai (Honkongas, Singapūras). Jų lyderystę šiame sąraše lemia ne valstybės skola (kuri yra palyginti žema ar vidutinė), o itin aukštas įmonių (korporatyvinis) įsiskolinimas. Dėl šių šalių, kaip pasaulinių prekybos ir finansų centrų bei aktyvių nekilnojamojo turto rinkų statuso, verslo skolos mastas yra milžiniškas. Pavyzdžiui, vien Honkongo korporatyvinė, be gyventojų dalies, skola sudaro apie 227 proc. BVP.
Japonija. Išsiskiria unikalia struktūra, kurioje didžiausią bendros skolos dalį (apie 199 proc. BVP skaičiuojant pagal IIF metodologiją) sudaro būtent valstybės skola, o privati skola yra nuosaikesnė.
Prancūzija ir Kinija. Abiejose šiose valstybėse bendrą įsiskolinimo lygį labiausiai augina privati skola (viršijanti 200 proc. BVP), o ypač didelis įmonių skolinimasis. Kinijoje prie to smarkiai prisidėjo nekilnojamojo turto plėtotojų prisiimti finansiniai įsipareigojimai.
Korporacijų magnetai (Liuksemburgas ir Airija). Šių šalių bendrą skolos lygį iškreipia milžiniškas privatus įsiskolinimas. Tai nereiškia, kad vietiniai gyventojai yra masiškai prasiskolinę – šie skaičiai atspindi tarptautinių korporacijų, kurios šiose valstybėse registruoja savo būstines dėl palankios mokestinės aplinkos, buhalterinius įsipareigojimus. Valstybių skola abiejose šalyse išlieka labai žema.
Vakarų ekonomikos (Kanada, Belgija, JAV). Šiose šalyse matomas labiau subalansuotas, bet vis tiek aukštas įsiskolinimas abiejuose sektoriuose. JAV atveju valstybės skola (125 proc.) sparčiai auga dėl nuolatinio biudžeto deficito, o privati skola palaikoma aktyvaus vartojimo ir verslo kreditavimo.
Lietuvos bendra skola artėja prie 100 proc. BVP, valstybės skola sudaro du penktadalius. Tai yra vienas žemiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje (mažesnę valstybės skolą turi tik Estija ir Bulgarija). Nors pastaraisiais metais skolinimosi poreikis augo dėl pandemijos padarinių, infliacijos suvaldymo, o dabar ir dėl išaugusių išlaidų gynybai (Lietuva siekia gynybos biudžetą didinti iki 3–5 proc. BVP), rodiklis išlieka saugiose ribose ir yra toli nuo Mastrichto sutartyje numatytos 60 proc. ribos.
