Studentai yra viena imigrantų grupių, kuri nekelia vietiniams nepasitenkinimo, bet mūsų šalį jie palieka savo noru – vos į kišenę įsidėję diplomą. Tai būtina pakeisti.
Studentų iš užsienio Lietuvoje kasmet daugėja. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2010–2011 mokslo metais studijavo 1304 užsieniečiai (kolegijose – 102, universitetuose –1201 ir mokslinių tyrimų institutuose – 1, 2015–2016 mokslo metais – 5114 užsienio pilietybę turinčių asmenų, 2018–2019 mokslo metais – jau 6167 (5762 – universitetuose, 391 – kolegijose ir 14 mokslinių tyrimų institutuose).
Bet, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) 2017 m. duomenimis, Lietuvoje lieka tik 7 proc. diplomus čia įgijusių užsieniečių. Tai nesietina su šalies migracijos politika – 12 mėnesių galiojantis leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kurį Migracijos departamentas suteikia darbo paieškomis suinteresuotiems universitetų absolventams iš trečiųjų šalių, kaip pakankamas vertinamas ir potencialių darbdavių, ir ieškančių darbo.
IQ pašnekovų teigimu, užsieniečių pasirinkimą išvykti lemia finansinis aspektas arba nepakankama užsieniečių integracija studijuojant. Tačiau daugelis turi išankstinį planą: gauti geresnį nei gimtinėje išsilavinimą palyginti pigesnėje nei daugelis kitų ES šalių Lietuvoje, o po to išvykti į turtingesnę Bendrijos valstybę, kur laukia geresnės karjeros perspektyvos. Todėl kaip svarbiausias kriterijus renkantis studijų vietą apklausose tradiciškai nurodomas diplomo pripažinimas ES. Kalbiniai ar kultūriniai skirtumai, potencialūs socialiniai ryšiai studijų metu neakcentuojami.
