Šiandien gimę vaikai gyvens ilgiau nei jų tėvai ar seneliai. Tai lems 3D spausdintuvai, imunorobotukai ir dirbtinis intelektas.
2017 m. Didžiojoje Britanijoje gimęs kūdikis, Pasaulio banko duomenimis, turėtų sulaukti vidutiniškai 81 metų, JAV – 79-erių, Australijoje – 82-ejų, Šveicarijoje ir Japonijoje – 84 metų. Tiesa, kituose pasaulio kraštuose vaikų gyvenimo trukmė bus panaši kaip ir jų senelių prieš penkis dešimtmečius: Čade jie, tikėtina, sulauks vidutiniškai 54-erių, Dramblio Kaulo Krante – 57-erių, Bisau Gvinėjoje – 58 metų. Nepaisant plika akimi pastebimų netolygumų, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasaulyje sparčiai auga: 1960 m. ji siekė 52,5 metų, 2017 m. – jau 72 metus.
Pagrindinė priežastis – sumažėjo neišvengiamo mirtingumo atvejų dėl nelaimingų atsitikimų ir ankstyvų mirčių dėl širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų ir kitų išorinių priežasčių. Tam įtakos pastaruosius penkis dešimtmečius daugiausia turėjo ne tik tiesioginės, bet ir netiesioginės investicijos į gyventojų sveikatos apsaugą ir ligų prevenciją.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2017 m. pateiktoje analizėje pabrėžiama, kad vidutiniškai 10 proc. padidėjusios išlaidos sveikatos apsaugai gali nulemti 3,5 mėnesio ilgesnę vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, gerėjanti tokio paties lygio gyvenimo kokybė (turint galvoje tokius rodiklius kaip tabako ir alkoholio vartojimas, fizinė veikla, sveika mityba, darbo sauga), augančios individualios pajamos ir investicijos į pradinį išsilavinimą leistų gyventi atitinkamai 2,6, 2,2 ir 3,2 mėnesio ilgiau.
