ScanpixNesunku suprasti, kodėl.
Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Kirgizija ir Turkmėnistanas iš kitų buvusios SSRS respublikų išsiskiria valstybinės praeities ir tradicijų neturėjimu – iki Sovietų Sąjungos šios šalys kaip atskiri vienetai neegzistavo.
Visos penkios „sukurtos“ dar 1920-aisiais, bandant atkartoti JAV valstijų principą – tuo metu nė minties nebuvo, kad kada nors šios valstybės taps nepriklausomos. Tad 1991 m. žlugus SSRS, nė viena nežinojo, ką su naujai atrasta laisve daryti – neturėjo valstybingumo suvokimo, neveikė institucijos, nutrūko dotacijos iš Maskvos. Nors sovietmečiu buvo investuojama į regiono infrastruktūrą, palikimas mažai pravertė: pramonės technologijos buvo pasenusios, žemė – nualinta perteklinio naudojimo, ekologinė situacija – prasta.
Gyventojai neturėjo jokio supratimo, kaip reikia gyventi pagal laisvosios rinkos ar demokratijos dėsnius, o buvę vietos komunistų partijų sekretoriai tapo naujų valstybių vadovais ir įtvirtino korumpuotus, mažiau ar daugiau autokratinius režimus.
