Meniu
Prenumerata

antradienis, balandžio 23 d.


Ar jau laikas laidoti liberalizmą?
Tomas Janeliūnas

Nacizmą ir komunizmą įveikusią politinę ideologiją ištiko gili krizė.

Britų sprendimas trauktis iš ES, amerikiečių parama Donaldui Trumpui, ketinančiam statyti sienas ir riboti migraciją, valonų veto ES ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai – vos keletas pastarųjų mėnesių pavyzdžių, kurie tarsi boksininko smūgiai į nokdauną siunčia laisvosios rinkos, žmogaus teisių ir laisvių gynėjus bei tolerancijos šalininkus. Tuos, kurie ilgą laiką bemaž nesulaukdami kritikos galėjo aiškinti, kad nėra alternatyvos vis labiau laisvėjančiai globaliai prekybai, nevaržomam žmonių judėjimui, visuotinei žmogaus teisių ir laisvių sklaidai ir liberaliosios demokratijos plėtrai.

Liberalizmas, kuris nuo XX a. antros pusės buvo tapęs svarbiausiu demokratinių Vakarų eksporto objektu ir pranašumo simboliu, patiria itin didelį sukrėtimą. Ar demokratiniam liberalizmui jau skelbiamas mirties nuosprendis?

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, sveikindama išrinktąjį JAV prezidentą D. Trumpą, priminė, kad tikisi abiejų šalių partnerystės, paremtos bendromis vertybėmis: „Demokratija, laisve, pagarba teisei ir žmogaus orumui, nepriklausomai nuo jo kilmės, odos spalvos, religijos, lyties, seksualinės orientacijos ar politinių įsitikinimų.“ Šis palinkėjimas aktyviai aptarinėtas žurnalistų ir analitikų, o kai kurie net suskubo A. Merkel vadinti naująja „laisvojo pasaulio“ lydere, kuriai lemta ginti liberaliosios demokratijos vertybes. Tačiau pačioje Vokietijoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, visuomenė smarkiai nusivylusi liberaliosios demokratijos veikimu ir politiniu elitu, tradicinėmis partijomis. A. Merkel greičiausiai nelemta tapti „laisvojo pasaulio“ lydere, nes po 2017 m. Vokietijos parlamento rinkimų ji turės užleisti kanclerio postą. Ypač populiarėjanti nacionalistinė „Alternatyva Vokietijai“ gali pritraukti daug piliečių simpatijų, o dešinieji krikščionys demokratai, nors ir nelaikomi liberalais, bus nubausti būtent už pernelyg liberalią politiką: migrantų įsileidimą, laisvosios prekybos propagavimą ir ES „nevykėlių“ (pavyzdžiui, Graikijos) gelbėjimą.

2016 12 18 15:07
Spausdinti