UnsplashGegužės viduryje Europos Komisijos (EK) paskelbtoje ekonomikos prognozėje Lietuva puikavosi pirma pozicija – balandį 16,8 proc. siekusi infliacija buvo didžiausia ir euro zonoje, ir visoje ES. Šis rodiklis – aukščiausias nuo 1996-ųjų.
Nors tapti infliacijos čempionais nedaug garbės, ir čia galime įžvelgti teigiamą pusę. „Didelę infliaciją lėmė ir gera ekonomikos padėtis – sparčiai augo atlyginimai ir pajamos. Su Airija geriausiai atlaikėme pandemiją, ekonomika nesmuko“, – teigė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė.
Dar pernai įsibėgėjusią infliaciją įsuko augančios žaliavų ir ypač energijos išteklių kainos, naują postūmį jai davė karas Ukrainoje. EK prognozuoja, kad 2022 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sieks 12,5 proc.
Infliacijai augti susiformavo naujos priežastys. Rusija ir Ukraina yra vienos svarbiausių grūdų augintojų pasaulyje, o dėl karo ir užblokuotų uostų sudėtinga išgabenti pernykštį derlių, jis mažės ir kitais metais. Brangstančios trąšos kels ir kitur auginamos produkcijos kainas – jau didėja maisto kainos ir turės poveikį ateityje.
