Lietuvos žemdirbiai iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto turėtų gauti 3,394 mlrd. eurų tiesioginių išmokų, o dar 1,613 mlrd. eurų paramos bus skirta kaimo plėtrai. Kaip bus toliau – nėra visiškai aišku.
Pasitraukus Didžiajai Britanijai sumažės ES biudžetas, todėl Briuselyje jau pateikti apkarpyti ateinančio finansinio laikotarpio variantai. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) duomenimis, norint išlaikyti tokį patį žemės ūkio biudžeto dydį, reikėtų didesnių įplaukų iš šalių narių – papildomų 3 mlrd. eurų per metus. Lietuvos sumokama dalis tokiu atveju padidėtų 7,6 proc.
Gegužės pradžioje Europos Komisija (EK) iškėlė idėją žemės ūkio finansavimą sumažinti apie 5 proc., o tikslesnį teisės akto pasiūlymą pateikė birželio pradžioje. Jame bendrai žemės ūkio politikai numatytas 365 mlrd. eurų biudžetas. „EK siekia, kad vidutinės valstybių narių išmokos artėtų prie ES vidurkio. Todėl kai kurioms ES šalims tiesioginėms išmokoms skirtas biudžetas sumažės nedaug, o penkioms iš jų, tarp jų ir Lietuvai, net padidės“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
EK savo nutarime Lietuvos žemės ūkiui 2021–2027 m., įskaičiavus infliaciją, siūlo skirti 5,141 mlrd. eurų paramos. Vis dėlto skaičiuojant palyginamosiomis kainomis Lietuvai siūloma skirti 4,558 mlrd. eurų – t. y. 5,2 proc. mažiau nei praeitu finansiniu laikotarpiu.
