Brandos egzaminai kritikuojami dėl subjektyvumo, o norint tai „ištaisyti“, siekiama įlieti dar daugiau žmogiškųjų veiksnių. Abejotinas siūlymas.
Švietimo ministerija nori lengvinti baigiamųjų egzaminų naštą. Iki šiol stojamąjį balą lemdavo būtent brandos egzaminai, tačiau jei būtų įgyvendinta naujausias Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos modelis, stojamąjį balą sudarytų keturių egzaminų įvertinimai (kiekvieno vertė – 15 proc.), 11–12 klasių pažymių vidurkis (30 proc.) ir baigiamasis darbas (10 proc.).
Panašu, kad egzaminų nukarūnavimas ir didesnė mokyklos pažymių vertė yra neišvengiama ateitis. Tokią idėją palaiko dabartinis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas valstietis Eugenijus Jovaiša, už ją pasisakė ir buvusi švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė. Pernai rugpjūtį Ramūnas Karbauskis atskleidė dar drąsesnius planus – stojamąjį balą turėtų lemti tik 11–12 klasių mokinių rezultatų vidurkiai, o egzaminai apskritai turėtų prarasti savo svarbą.
Dabartinė egzaminų tvarka nėra be ydų. Ji kritikuojama kaip atsilikusi nuo pažangiausių pasaulinių švietimo tendencijų (sudedamasis balas naudojamas daugelyje progresyvių valstybių), sukelianti mokiniams didžiulį stresą ir neparodanti visų jų gebėjimų. Nacionalinis egzaminų centras kone kiekvieną pavasarį kenčia nuo užduočių nutekinimo skandalų, o mokiniai skundžiasi, kad paskutinėse klasėse yra ruošiami egzaminams, bet ne gyvenimui. Tokie egzaminai kaip lietuvių kalbos ar istorijos neretai kritikuojami dėl subjektyvumo ir spraudimo į rėmus.