Kuo mažiau teisiškai apibrėžtų galių turi prezidentas, tuo svarbesnė jam yra visuomenės parama. D. Grybauskaitė savo palaikymo reitingu visada naudojosi kaip politinio poveikio priemone.
Kitaip negu Latvijoje ar Estijoje, Lietuvos vadovą tiesiogiai renka tauta. Jam tenkantys įgaliojimai taip pat kiek didesni, nors iki galo neatsveria Seimo ir Vyriausybės įtakos. Taip konstituciškai apibrėžiamas savarankiškas vykdomosios galios centras, tačiau kartu lieka ne iki galo aiškūs kontūrai, kur ta galia turi reikštis.
Kaip pastebi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, bet kuriam Lietuvos prezidentui itin svarbi viešoji nuomonė, nes leidžia pasiremti ne vien teisinėmis institucijomis: „Prezidentas, turintis aukštą reitingą, traktuojamas kaip prezidentas, turintis stiprią atramą viešojoje nuomonėje, galintis paveikti politinius ir ekonominius procesus ne per teisines priemones, o per viešąją nuomonę.“
Viešosios nuomonės svarba tampa akivaizdi vertinant D. Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį, ypač pirmąją kadenciją bei antrosios kadencijos pradžią, kai ji akivaizdžiai dominavo šalies politiniame gyvenime.
