Trąšų gamintojus kaip potencialūs pirkėjai nuvylę ekologiniai žemės ūkiai pasiryžę užsiauginti darnų ūkininkavimą ir sveikus produktus vertinančius vartotojus
Ekologinį ūkį Lietuvoje daug kas įsivaizduoja kaip kelių hektarų sklypą, puoselėjamą sveikos gyvensenos idėjai pasišventusios poros. Auginamas daržoves nuo ligų ir kenkėjų ji gelbsti žolių nuovirais, o klientams siūlo gal ir nedailius, bet labai sveikus produktus.
Vienos didžiausių šalies žemės ūkio bendrovių „Auga Group“ pagrindinis akcininkas ir valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius patvirtino, kad toks įsivaizdavimas netoli nuo tiesos, tik mastai esą gerokai didesni. Bent jau tais atvejais, kai ūkininkavimas yra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis: „20 hektarų net geriausiais metais gali sugeneruoti 100 Eur/ha pelną, tai yra apie 2000 eurų per metus. Ar už tiek gali išgyventi šeima? Kad ir ką su tokiu plotu darytum, net jei ir gautum antra tiek išmokų iš Europos, vis tiek skurstum. Europos Komisijos tyrimas rodo, kad ūkininkai, turintys iki 20–30 hektarų, ūkyje dirba tik savaitgaliais ar šiaip laisvu laiku, o pagrindines pajamas gauna iš kito darbo.“
2014-aisiais įmonės „Baltic Champs Group“ ir „Agrowill Group“ susijungė į „Auga Group“ ‒naujosios bendrovės ekologinio ūkininkavimo strategijoje, suprantama, buvo keliami gerokai ambicingesni tikslai. Praėjusį rugpjūtį įmonių grupei priklausančios žemės ūkio bendrovės užbaigė trejus metus trukusį perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo. Vėliau grupė pranešė, kad grynasis jos pelnas 2017 m. siekė 4,82 mln. eurų ir buvo daugiau nei dvigubai didesnis, palyginti su 2016-aisiais.
