Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 2 d.


SIMONAS GENTVILAS
Gal S. Gentvilas pasieks, kad Lietuva nebebus valstybė, kurioje teršti yra pigiausia ES
IQ
BNS nuotr.
S. Gentvilas.

Dėl spartėjančios klimato kaitos ir prastėjančios aplinkos būklės Simonui Gentvilui tenka nešti sunkią kuprinę siekiant žalinti Lietuvą. Aplinkos ministerijos iniciatyva Seime buvo priimta Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, kurioje Lietuva išsikėlė ambicingus įsipareigojimus. Taip pat sukurta finansavimo schema, pradėta kalbėti apie mokesčių „žalinimo“ būtinybę, didinant aplinkosauginius mokesčius vietoj pajamų mokesčių.

Nepabaigtų darbų – daug. Dalis jų žlugę, kaip pastangos apmokestinti automobilių taršą, dalis įstrigę, kaip pokyčiai miškų politikoje. „Lietuva neturi savų aplinkosauginių ambicijų, o didžiausi pokyčiai vyksta srityse, kuriose gresia ES baudos“, – IQ sakė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

Vilniaus universiteto prof. Egidijus Rimkus sutiko, kad klimato saugos srityje darbai vyksta gana vangiai: „Bet vargu ar dėl to galima kaltinti ministrą. Daugelis sprendimų stringa Seime.“ S. Gentvilui, atrodo, sunku suvaldyti labai ilgas sprendimų priėmimo struktūras, išsiraizgiusias per įvairias ministerijos valdomas institucijas.

„Būdavo atvejų, kai ministerijos politinė vadovybė deklaruodavo visokeriopą paramą vėjo energetikos plėtrai, o Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos tiesiog piktybiškai blokuodavo poveikio aplinkai vertinimo procesus, stengdamosi ne pagreitinti vėjo energetikos plėtrą, o ją stabdyti. Sykiais vienos ministerijai pavaldžios institucijos paduodavo į teismą kitas tai pačiai ministerijai pavaldžias institucijas“, – apie biurokratijos pasaulio ypatumus kalbėjo Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

2022 12 12 06:40
Spausdinti