ScanpixIranas siekia tapti svarbiausia islamo pasaulio valstybe, tačiau tam priešinasi ne tik amžini varžovai, bet ir laikini sąjungininkai
2015 m. prezidento Hassano Rouhani patarėjas Ali Younisi Iraną pavadino imperija ir pasidžiaugė, kad Irakas tampa jos dalimi. Revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qassemas Soleimani, kuris amerikiečių neseniai buvo nužudytas, yra teigęs, kad Islamo revoliucija jau išplito visame regione: nuo Bahreino iki Irako, nuo Sirijos iki Jemeno ir Šiaurės Afrikos.
Geografiškai musulmonų pasaulio centre esančio Irano padėtis yra ideali projektuoti savo galią tiek į Kaukazą, Centrinę Aziją, Artimuosius Rytus bei Pietų Azijos valstybes. Iranui pavyko tapti 200 mln. pasaulio šiitų bendruomenės lyderiu, tačiau jo įtakos plėtrą į kitus musulmoniškus kraštus bando užkirsti pirmiausia sunitų dominuojamos valstybės.
Vienas pirmųjų ir sėkmingų bandymų mobilizuoti šiitus Artimuosiuose Rytuose buvo 1982 m. prasidėjęs Libano karas, kuriame Iranas stojo į vieną gretą su Hazefo Assado vadovaujama Sirija ir palestiniečių kovotojais. Dar vieną impulsą Irano ambicijoms regione pildytis davė 2003 m. amerikiečių invazija į Iraką. Ilgamečio šalies lyderio Saddamo Husseino pašalinimas reiškė, kad šiitai – didžiausia religinė grupė Irake, natūraliai linkstanti prie Irano – gavo prieigą prie valdžios. Iš priešiško kaimyno Irakas ilgainiui tapo kone Irano prieangiu.
