Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gegužės 22 d.


DARBO RINKA
Generalinė repeticija: ukrainiečiai gali išmokyti Lietuvą į darbo rinką priimti ir kitus migrantus
Liepa Žeromskaitė
BNS Foto
Kairėje – darbas, dešinėje – pašalpa.

Lietuvoje balandžio pabaigoje glaudėsi daugiau nei 50 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių. Lietuviams suskubus tiesti pagalbos ranką ir siūlyti nemokamus būstus, drabužius ar žaislus, netrukus atsitokėjo ir verslai. Su didelėmis demografinėmis problemomis ir išaugusiu laisvų darbo vietų skaičiumi susiduriančiai Lietuvai patys ukrainiečiai netikėtai tapo pagalba.

Tačiau ši imigrantų banga – kiek kitokia, nei iki šiol teko patirti Europai. Šįkart didžiąją dalį pabėgėlių sudaro ne jauni vyrai, o moterys su vaikais. Tarp ieškančiųjų darbo – diplomuoti specialistai (40 proc. iš Užimtumo tarnyboje įsiregistravusiųjų ukrainiečių turi aukštąjį išsilavinimą). Ir absoliuti dauguma, apie 80 proc., karui pasibaigus ketina grįžti namo.

„Jie visai neseniai buvo darbo rinkoje, gyveno visavertį gyvenimą ir netapatina savęs su pašalpų ar paramos gavėjais, – kalbėjo ekonomistas, sociologas, Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis. – Tikrai dauguma yra orientuoti susirasti darbą ir užsitikrinti gerą gyvenimą. Žinoma, kažkokia parama pradžioje reikalinga, bet pirmiausia reikia ir tinkamo darbo.“

Profesoriui pritarė ir Rugilė Trumpytė, įsidarbinti užsieniečiams padedančio startuolio „Scobo“ įkūrėja: „Pirmąją dieną, vos paleidome programėlę ukrainiečių kalba, matėme, kad besiregistravusių žmonių iš Ukrainos skaičius išaugo apie 100, darbo skelbimų – apie 50. Ir tai tik vienos dienos pokytis.“

2022 05 09 06:45
Spausdinti