Žmonių privatus gyvenimas, ir ypač – su juo susiję konfliktai, vis dar sočiai maitina televizijas. Ar asmens duomenų apsaugos reforma sutramdys šių laidų kūrėjus?
Televizijos dar tik po kruopelę atskleidžia naujojo sezono tinklelio paslaptis. „Mūsų darbą reglamentuoja kur kas daugiau ir dar aukštesnius standartus keliančių dokumentų nei atnaujinti duomenų apsaugos nuostatai, todėl įtakos programos kūrimui tai neturės“, – trumpai atsakė TV3 televizijos komunikacijos vadovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė. Galima spėti, kad žiūrovai ir toliau galės matyti jau kone visų televizijų nuo 2002 m. transliuotą laidą „Farai“. Jos kūrėjai, žadantys „iš arti parodyti nelengvą policijos darbą Lietuvos miestuose ir miesteliuose“, titruose įspėja: „Kai kurie laidos epizodai gali šokiruoti vaikus ir silpnų nervų žiūrovus.“
„Sutaikyti besiriejančius kaimynus, paprotinti girtaujančią daugiavaikę motiną, nušluostyti ašaras žmonos paliktam vyrui. Tokia „24 valandų“ misija, kuri ir toliau džiugina LNK televizijos žiūrovus“, – tokį laidos pristatymą būtų galėję naudoti daugelis sunkiai suskaičiuojamų televizijos „gelbėtojų“ projektų – vadinamosios socialinės dokumentikos laidos. Tiesa, LNK eteryje jos nebeliko praėjusią žiemą pasikeitus televizijos programų direktoriui.
Tai dvi laidos, kurių pavadinimai dažniausiai skamba skundų dėl asmens privatumo ar garbės ir orumo pažeidimų sulaukiančiose institucijose – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje (ŽEIT) ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje (LRTK). Bet skundų kur kas mažiau, nei galėtų tikėtis manantieji, kad tokios rūšies žurnalistika tiesiog neturėtų egzistuoti. Pavyzdžiui, ŽEIT per metus jų gauna keturis ar penkis. Bet galima spėti, kad taip yra dėl to, jog įprastai čia kreipiasi žmonės, kuriems terūpi pašalinti ar paneigti informaciją. Jei norima moralinės žalos, asmens privatumo pažeidimo atlyginimo, dažniau kreipiamasi tiesiai į teismus arba advokatus.
