Pašaipos mokykloje – universali problema, mano Gėjų, lesbiečių ir heteroseksualių asmenų švietimo tinklo (GLSEN) tyrimų ir strategijos vadovas Joseph’as G. Kosciwas. Visgi LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai) moksleiviai jų sulaukia net iš mokytojų. Interviu IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei pašnekovas sakė, kad tai iš dalies lemia netgi įstatymai.
– Dar praėjusių metų rudenį Lietuvos gėjų lygos (LGL) pristatyta 14–18 m. LGBT moksleivių apklausa parodė, kad dauguma jų homofobiškas pastabas iš klasės draugų ar mokytojų girdi labai dažnai. Paaugliai skundėsi patiriantys psichologinį, žodinį ar net fizinį smurtą dėl savo seksualinės orientacijos.
Mokyklos tikslas, kaip jūs minėjote, yra susijęs su asmeniniu tobulėjimu bei vaikų ateitimi. Tyrimai rodo, kad blogai jausdamiesi mokykloje, jie yra linkę praleisti pamokas, gauna žemesnius pažymius, jaučia depresiją, menką savivertę. Baigę mokyklą, patyčias ar smurtą patyrę mokiniai mokslus tęsia nenoriai. Lietuvoje problema vystosi toliau: dalis LGBT asmenų nurodo galvojantys apie emigraciją. Tai, žinoma, turi neabejotinų pasekmių šalies ekonomikai ir ateičiai – jūs auginate žmones, kurie nenori likti Lietuvoje, būti jos visuomenės dalis.
LGBT teisės, kaip ir moksleivių teisės, yra žmogaus teisių objektas, nes kalba sukasi apie laisvę būti savimi bei, šiuo atveju, teisę į išsilavinimą. Jis turėtų būti visiems vienodai prieinamas. Tačiau jei jaunas žmogus mokykloje jaučiasi blogai, iš jo šaipomasi, jis praleidžia pamokas, galiausiai meta mokslus, mes turėtume savęs paklausti ‒ ar jam iš tiesų yra užtikrinamos vienodos galimybės įgyti išsilavinimą?
