Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 5 d.


PO ANTROJO PASAULINIO KARO
J. Stalinui panorėjus: kaip Kaliningradas tapo SSRS forpostu Baltijos jūros regione
Agnė Piepaliūtė
Scanpix
Kionigsbergas virsta Kaliningradu.

Rytprūsiai, pakliuvę ant Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų grobio stalo, nustojo egzistuoti, o gyventojai už nacistinės Vokietijos pradėtą karą sumokėjo itin brangiai. Josifas Stalinas atsiriekė didelę dalį krašto, o tuomečiai sąjungininkai tam pernelyg neprieštaravo ir užmerkė akis prieš sovietų žiaurumą.

Antrajam pasauliniam karui tebesitęsiant, 1943-iaisiais, Teherano konferencijoje susitiko Didžiosios Britanijos, JAV ir SSRS vadovai. Užkulisiuose buvo sutarta dėl Rytų Prūsijos padalijimo – šiaurinė dalis atiteks Sovietų Sąjungai, pietinė – Lenkijai.

„SSRS vadovas J. Stalinas šioje konferencijoje suformulavo iš principo klaidingą tezę sakydamas, kad šios žemės nuo seno yra slaviškos. Žinoma, tai buvo absoliutus melas, bet sutikite – Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis ir JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas tikrai nežinojo visos Prūsijos istorijos. O net jeigu ir būtų žinoję, niekas nebūtų pasikeitę, nes Sovietų Sąjungos dalyvavimas kare buvo pernelyg svarbus“, – IQ kalbėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis.

Po karo 1945 m. surengtoje Potsdamo konferencijoje britai ir amerikiečiai J. Stalinui patvirtino savo ankstesnį įsipareigojimą. Kalbinti istorikai tikino, kad šio susitarimo dokumentuose nepaminėta 50 metų krašto priklausomybės trukmė – tai kažkada paskleistas pramanas.

2022 09 19 06:45
Spausdinti