ShutterstockVisi svarbiausi centriniai bankai svarsto išleisti skaitmenines valiutas. Dar laukia ilgas kelias, bet sustojusių šalikelėje greičiausiai nepamatysime.
Prieš daugiau nei dešimtmetį pasirodžius bitkoinui, finansinių institucijų rykliai į decentralizuotos sistemos kūrėjų ambicijas žiūrėjo daugiau nei įtariai. Ir centriniai, ir komerciniai bankai kriptovaliutų rinką laikė maištaujančių vaikų darželiu, o ore tvyrojo laukimo, kada tos nepatvarios svajonės duš, nuotaikos.
Tačiau ilgainiui nuomonės ėmė keistis. Centriniai bankai, atrodo, patys tampa maištininkais, o kartu su jais žengia ir komerciniai. Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo tyrimą, truksiantį iki 2023 m. spalio. Tuomet ir paaiškės, ar euro zonoje išvysime skaitmeninį eurą.
„Pasaulyje valstybinių kriptovaliutų (CBDC) tema iškilo su reiškiniu, kad globaliai mažėja grynųjų pinigų naudojimas, – IQ aiškino įmonės „Super How?“ vadovas Andrius Bartminas. – Dėl pinigų plovimo prevencijos grynųjų pinigų operacijos kartais yra ribojamos. Bet tai iškreipia vartotojų galimybes, taip pat atsiranda kita rizika – komerciniai bankai įgauna vis daugiau reikšmės. Vartotojai tarsi neturi alternatyvos tapti finansų rinkos dalyviais netapdami komercinių bankų klientais, nes realiai vienintelis variantas šiandien dalyvauti ekonomikoje, be komercinių bankų, yra grynieji pinigai. Iš esmės turėdami šį įdomų uždavinį centriniai bankai pradėjo savo analizes.“
