Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 26 d.


KANADA IR JAV
Kanada stiprina savo karinius pajėgumus, šįkart ir dėl grėsmės iš pietų
Liepa Žeromskaitė
Scanpix
M. Carney sausį tapo pirmuoju Kanados premjeru, nuo 2017 m. aplankiusiu Xi Jinpingą.

Didžiausia grėsme Kanada laiko Rusiją. Kremliaus raketos gali pasiekti Otavą, kaip ir Vašingtoną, skrisdamos per Arktį. Kanada kartu su JAV turi bendras gynybos sistemas, skirtas tokioms raketoms susekti ir numušti.

IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.

Nors ilgą laiką priešo kanadiečiai tikėjosi sulaukti iš šiaurės, dabar jų akys neramiai krypsta ir į pietus. „Žvelgiant į ateitį, jei Donaldas Trumpas dabar sako, kad Grenlandija yra jo įtakos zonos dalis ir kad JAV dabar nori tos teritorijos dėl išteklių ar strateginės pozicijos, tai kelia egzistencinę grėsmę Kanadai“, – IQ teigė istorikas, buvęs kanadiečių politikas Michaelas Ignatieffas (interviu su juo skaitykite rubrikoje „Kava su IQ“).

JAV prezidentas pernai ne kartą vadino Kanadą 51-ąja valstija, tuometį premjerą Justiną Trudeau – gubernatoriumi. Aštri retorika baigėsi ne kariniu konfliktu, o skaudžiais muitais kanadiečių prekėms. Nors veikiausiai niekas Kanadoje nesitiki, kad Vašingtonas galėtų prieš savo ilgametę gerą kaimynę griebtis karinių veiksmų, visiškai tokio scenarijaus atmesti irgi nenorima. Kanada ruošiasi visiems galimiems variantams, kartu ieško naujų ekonominių partnerių, įskaitant ir ilgą laiką oponente laikytą Kiniją.

2026 02 26 06:00
Spausdinti