ELTAUkrainiečių patiriami išgyvenimai turės įtakos netgi šios šalies ateities kartų gyvenimo kokybei. Taip mano ukrainiečių karo pabėgėlius Lietuvoje konsultuojantys specialistai, tvirtinantys, kad pasitraukę iš kariaujančios šalies patiria ne mažesnius sunkumus nei namuose likę ir kasdien karo pavojų jaučiantys žmonės.
Ukrainiečių emocinės traumos yra įsisenėjusių problemų padarinys, nes neramumai šią šalį krečia gerokai seniau nei prieš metus prasidėjusi plataus masto invazija. „Pernai vasario 24 d. karas tiktai sustiprėjo. Konfliktas daugybę ukrainiečių palietė tiesiogiai. Jų saugumui iškilo grėsmė, išprovokuota baimės ir įvairių patirčių“, – pabrėžė iš JAV kilusi LCC universiteto Taikos centro direktorė, gydytoja, psichologė Naomi Enns.
Jos kolegė LCC universiteto dėstytoja, psichologė Naomi Deboer taip pat patvirtino, kad šiuo metu ukrainiečių patiriamos traumos – ne vienus metus trukusių įvykių padarinys: „Kolektyvinės traumos istoriją Ukraina išgyvena jau ilgą laiką, tačiau prieš metus žmonių nerimas ir baimė išaugo drastiškai.“
Traumų psichologės, ukrainiečiams teikusios psichologinę pagalbą, Rūtos Baltušninkaitės-Navickės teigimu, invazija tik dar labiau sustiprino ukrainiečių praeityje patirtas traumas: „Karas tęsiasi jau beveik dešimt metų. Neteisybės jausmas, netektys, suėmimai, Maidano laikotarpis, nuolatiniai šaudymai per protestus bei nežinomybė liudija, kad jie jau ilgai gyvena jausdami grėsmę.“
