Užsieniečių baimės kaina gerokai didesnė už realius jų atvykimo kaštus. Ateityje pusiausvyra gali ir pasikeisti.
„Imigracijos teikiama nauda smarkiai nusveria jos kainą, o protinga imigracijos politika gali naudą dar labiau padidinti ir taip visai sumažinti kaštus“. Tokią žinutę laiške JAV prezidentui Donaldui Trumpui užpernai nusiuntė 1470 ekonomistų, iš kurių šeši – Nobelio premijos laureatai. „Dalis mūsų palaiko laisvosios rinkos idėjas, kiti remia didesnį vyriausybės vaidmenį, tačiau dėl kai kurių klausimų egzistuoja universalus sutarimas“, – taip apie imigraciją teigė laiško autoriai.
Sudėtinga tiksliai apskaičiuoti, kiek viešajam sektoriui kainuoja arba kokias pajamas valstybei sukuria imigrantai, tačiau manoma, kad atvykėliai mokesčių sumoka daugiau, nei gauna viešųjų paslaugų. Jie taip pat sustiprina senkančią darbo jėgą, užpildo spragas darbo rinkoje, dažnai būna išsilavinę ir svariai prisideda prie priimančiosios valstybės technologinio ir socialinio progreso.
Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose imigrantui iš kitų ES valstybių buvo suteikta daugiau viešųjų paslaugų, nei jis sumokėjo į šalies biudžetą. Švedijos Upsalos universiteto mokslininko Marcuso Östermano ir kolegų tyrimas rodo, kad šalyse, priskiriamose prie valstybės garantuojamos gerovės režimo (Lietuvoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje), valstybei vienas imigrantų iš ES namų ūkis per metus galėjo kainuoti 625 eurus. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad šiame regione tokių atvykėlių – itin mažai, o didžiąją dalį sudarantys užsieniečiai iš trečiųjų šalių valstybės biudžetą per metus papildo vidutiniškai 1135 eurais (vienas jų namų ūkis).
