Priartėjus NATO lyderių susitikimui Vilniuje vis dar nėra tvirtų atsakymų į klausimus, kurie kilo dar po pernai vykusio Aljanso viršūnių susitikimo Madride. Vis dėlto Vilniaus fiasko ar triumfą nulems kitas dramblys NATO kambaryje.
Kai kurie analitikai ir diplomatai mano, kad Madride priėmus naują NATO strateginę koncepciją ir pareiškus, kad Aljansas gins kiekvieną savo narės žemės colį, buvo per daug apsidžiaugta ir apsigyventa iliuzijose, nes prieš Vilniaus NATO vadovų susitikimą esminiai klausimai vis dar lieka neatsakyti.
„Sulaukėme daug pažadų Madride, bet nesu tikras, kaip toli pajudėjome nuo tų pažadų, kalbant apie praktinius sprendimus. Bendrai norime pasiekti tiek Vilniaus, tiek kitų metų Vašingtono susitikime, kuris žymės NATO 75-metį, kad Europoje neįvyktų kitas karas. Deja, esame stadijoje, kurioje dar tik suformulavome šias idėjas“, – balandį JAV analitikos centro „Atlantic Council“ surengtoje nuotolinėje diskusijoje „NATO Vilniaus susitikimas: Ukrainos ateitis ir Europos įtvirtinimas („NATO’s Vilnius summit: Ukraine’s future and the completion of Europe“) kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Praėjusių metų rugpjūčio numeryje IQ pateikė 5 klausimus, kurie kilo po Aljanso vadovų susitikimo Madride. Kas pirmas: brigada ar infrastruktūra? Kas apsaugos Lietuvos Achilo kulną? 3 proc. gynybai? Iš kur tie 300 tūkst.? Kiek patikimas sultono žodis?