ELTAVisuomenės apklausos rodo, kad politinė švytuoklė krypsta į kairę, o pasitikėjimas dabartiniais valdančiaisiais jau kurį laiką yra kritęs. Ar tai reiškia, kad jie išbarstė 2020 m. Seimo rinkimuose gautą politinį pasitikėjimą?
Politinis pasitikėjimas yra subjektyvus ir sudėtingai pamatuojamas rodiklis. Negana to, kad įvairios visuomenės apklausos gali parodyti skirtingus rodiklius, dažnai politikoje nutinka taip, kad net ir itin nemėgstamas politikas rinkimų dieną gali nugalėti oponentus. O gali nutikti ir taip, kad anksčiau jokiuose rinkimuose pasitikėjimo nesimatavęs politikas ims ir susižers daugumą rinkėjų balsų.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Pasitikėjimo partijomis IQ reitingas apskaičiuotas pagal politikų rezultatus 2020 m. Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose pirmajame ture ir pasirodymą pirmajame praėjusiais metais vykusių tiesioginių merų rinkimų ture, vertinant gautų balsų dalį.
IQ Seimo rinkimų indeksas, analizuojantis septynių partijų kandidatų į parlamentą pirmuosius dešimtukus, rodo, kad politinio pasitikėjimo kategorijoje stipriausios yra tos politinės jėgos ir jų kandidatai, kurie turi lojalų elektoratą ir aktyviai dalyvauja rinkimuose vienmandatėse apygardose. Būtent tokia yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kurios absoliuti dauguma pirmojo dešimtuko kandidatų (9 iš 10) 2020 m. vienmandatėse apygardose pirmajame rinkimų ture surinko ne mažiau nei trečdalį rinkėjų balsų. Geriausiai šiame sąraše pasirodė pirmą vietą jau antrus rinkimus užėmusi partijos vedlė Ingrida Šimonytė, vienmandatėje apygardoje sostinės Antakalnyje jau pirmajame ture gavusi 62,5 proc. balsų, o prasčiausią rezultatą iš TS-LKD dešimtuko pasiekė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas (26 vieta), kuris 2020 m. sulaukė 20,47 proc. rinkėjų balsų.
Laukime stebuklo
Silpniausiai šioje kategorijoje pasirodė „Nemuno aušra“ ir... Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Nors „Nemuno aušros“ sąrašui šis pralaimėjimas gali atrodyti savaime suprantamas dalykas – pirmajame dešimtuke net pusė politikų per pastaruosius penkerius metus nėra varžęsi jokiuose rinkimuose, kuriuose būtų galėję pelnyti asmeninių balsų, LSDP atveju tai gali pasirodyti kaip netikėta staigmena. Prastą LSDP pasirodymą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad pagrindiniai partijos veidai – Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas – pastarąjį dešimtmetį taip pat nedalyvavo jokiuose asmeniniuose rinkimuose.
LSDP nėra vienintelė, kuri susiduria su populiarumo problema, – nė vienai į IQ indeksą įtrauktai partijai nepavyko prilygti TS-LKD.
Visgi opiausią LSDP žaizdą atskleidžia tai, kad iš viso sąrašo dešimtuko vienintelis Eugenijus Sabutis (9 vieta) 2020 m. laimėjo rinkimus vienmandatėje apygardoje, pirmajame ture pelnęs 34,56 proc. balsų. Šis faktas byloja, kad jau pirmajame LSDP sąrašo dešimtuke įtraukti politikai neturi didesnio pasitikėjimo bagažo: Gintautas Paluckas (25 vieta) 2020 m. gavo 20,89 proc., Rasa Budbergytė (46 vieta) – 8,34 proc., Dovilė Šakalienė (50 vieta) – 4,85 proc., Tadas Prajara (28 vieta) – 18,18 proc., o Orinta Leiputė (44 vieta) – 9,39 proc. rinkėjų balsų. Nesugebėję vienmandatėse apygardose ne tik įveikti, bet ir kiek rimčiau varžovams pasipriešinti socialdemokratai negali klijuotis lyderių etikečių ir tai tampa dar viena problema partijai, kuri, dar neperšokusi rinkimų griovio, jau nesivaržydama kalba apie būsimos koalicijos formavimą. Tačiau paklausti, kas sėkmės atveju užims premjero postą, socialdemokratai tik gūžčioja pečiais – darbo Vyriausybėje patirties turinti europarlamentarė V. Blinkevičiūtė tokios perspektyvos kratosi, iš LSDP dešimtuke esančių politikų ministro duonos dar yra ragavęs tik J. Olekas. Kandidatu į ministro pirmininko postą vis minimas G. Paluckas yra pagarsėjęs kaip dramatiškai pralaimintis rinkimų dvikovas.
LSDP nėra vienintelė, kuri susiduria su užtarnauto pasitikėjimo problema – nė vienai į IQ indeksą įtrauktai partijai nepavyko prilygti TS-LKD. Antroje vietoje atsidūrusio Liberalų sąjūdžio pirmajame dešimtuke taip pat yra asmeniniais rezultatais itin pasižyminčių kandidatų. Trys kandidatai – Virgilijus Alekna (43 vieta), Andrius Bagdonas (49 vieta) ir Arminas Lydeka (45 vieta) – 2020 m. rinkimuose neperkopė 10 proc. ribos, o štai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašo lyderis Saulius Skvernelis (32 vieta), 2020 m. gavęs 14,88 proc. balsų, yra mažiausią pasitikėjimą pelnęs politikas, palyginti su kitais sąrašų vedliais. S. Skvernelis praėjusiuose rinkimuose dalyvavo dešiniesiems palankesniame Vilniuje ir būdamas premjeru.
Didžiausia šių rinkimų intriga būtų galima įvardyti per pastaruosius metus vienmandatėse rinkimuose nedalyvavusius, bet rinkimų potencialą turinčius politikus, kurie šiemet turi galimybę pakloti savo populiarumo pamatą.
Tačiau verta paminėti, kad aukštą reitingą sociologų apklausose išlaikanti V. Blinkevičiūtė ir šiuose rinkimuose neturės progos pademonstruoti savo kaip politikės įdirbio rezultato – ji vienmandatėje apygardoje nekandidatuoja. Todėl į klausimą, ar V. Blinkevičiūtė sugebėtų iš reitingo viršuje esančios I. Šimonytės atimti politinio pasitikėjimo karūną, atsakymo negausime.
Istorija apie ateitį
Gali kilti klausimas, kodėl žvalgomės į praeitį ir vertiname politikų pasirodymą buvusiuose rinkimuose?
IQ redakcijos nuomone, tai svarbus rodiklis, nes vienmandatėse apygardose ar savivaldybėse sukauptas politikų pasitikėjimo bagažas, nuveikti darbai, reputacija ir įvaizdis dažnai nacionaliniu mastu nematomi ar matomi kiek kitaip. Todėl aktyvus darbas tiesiogiai su rinkėjais tai suprantantiems ir mokantiems daryti politikams duoda dividendų. Tai yra ir įtaka, ir nepriklausomybė, nes vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai jaučia pelnytą pranašumą prieš kolegas, į parlamentą patekusius pagal sąrašus.
Kiek šis reitingas pasirodys svarbus, paaiškės jau po rinkimų. Tačiau aišku viena ؘ– 2020-aisiais į politinę dešinę nukrypusi Lietuva šiais metais viena koja žengs kairėn, ir tai reiškia, kad TS-LKD turės opozicinėms partijoms atriekti dalį iki šiol turėto populiarumo. Todėl didžiausia intriga, kam balsus atiduos valdančiaisiais nusivylę jų rinkėjai?
