Augantis vienišių skaičius šiuo metu yra viena labiausiai aptarinėjamų pasaulio tendencijų. Tai savotiška problema, nes greičio viršijimui ar alkoholio vartojimui galima uždėti apynasrį baudomis, o turėti draugų ar antrąją pusę neįsakysi.
Kanų kino festivalyje žiuri prizą 2015 m. laimėjusiame graikų režisieriaus Yorgoso Lanthimoso filme „Omaras“ vaizduojama netolima ateitis, kai vieniši žmonės pagal įstatymą apgyvendinami viešbutyje, kur per 45 dienas turi arba susirasti sau porą, arba bus likusiam gyvenimui paversti pasirinktu gyvūnu.
Šių metų sausį Didžiosios Britanijos vyriausybė paskyrė savo pirmąją vienišumo ministrę, ja tapo Tracey Crouch. Tiesa, kol kas nereikia baimintis, kad valstybės imasi tiesioginių poravimo funkcijų. Pagrindinės šios tarnautojos pareigos bus gerinti 9 mln. britų, kurie dažnai jaučiasi vieniši, užimtumo galimybes. Be kita ko, šis žingsnis rodo, kad vienatvė tampa nebe individualiu, o visuomenės rūpesčiu.
Viena vertus, į Didžiosios Britanijos veiksmus galima žiūrėti kaip į savotišką išlepimo ženklą, kai net ir iš pažiūros privačiais reikalais pavedama rūpintis valdžiai. Išgyventi, bent jau finansiškai, galime ir po vieną, tad patogusis individualizmas savaime neskatina burtis į bendruomenes. Kita vertus, vienišumo ministrės paskyrimas buvo gera paskata kalbėti apie visame pasaulyje ir Lietuvoje itin aktualią problemą.
