ScanpixAmerikiečiai neturi rinktis mažesnės iš dviejų blogybių – kandidatų yra gerokai daugiau
Per praeitus rinkimus į JAV prezidento postą kandidatavo beveik 200 asmenų. Jei šis skaičius stebina, pakanka prisiminti tai, kad kandidatuoti galima ir vienoje valstijoje, o patekti į biuletenius visose 50 valstijų apskritai yra titaniškas darbas. Didžioji dalis pasinaudojo teise tapti „įrašomais“ kandidatais – daugumos valstijų biuleteniuose yra galimybė įrašyti kurį nors iš oficialių kandidatų.
Žinoma, tai tiesioginės demokratijos rezultatas, kai suteikiama teisė visiems. Pagrindiniai kandidatai šiuose rinkimuose visuomet yra du – demokratas ir respublikonas. Pastarąjį kartą šiai tvarkai teorinė grėsmė iškilo 1992 m., kai savarankiškai išsikėlęs verslo magnatas Rossas Perotas surinko 18,9 proc. balsų.
Tačiau šalyje yra ir kitų partijų, kurių atstovai renkami į savivaldos organus. 2016 m., kai pasaulis manė, kad negali būti blogiau, nei rinktis iš Donaldo Trumpo ir Hillary Clinton, kiek daugiau kalbėta apie libertarą Gary Johnsoną ir Žaliųjų partijos atstovę Jill Stein. Galiausiai už G. Johnsoną balsavo 3,3 proc., už J. Stein – 1,1 proc. rinkėjų. Nors, regis, nieko apčiuopiamo nelaimėjo, libertarai galėjo džiaugtis – palyginti su 2012 m. rinkimais, už juos balsavo 3,2 mln. daugiau rinkėjų.
