Scanpix„Donaldas Trumpas pavers Europą didžia“, – taip juokavo kai kurie Europos saugumo ir ekonomikos ekspertai po to, kai antrą kartą perrinktas JAV prezidentas ėmėsi vieną po kito nutraukti Europos ir JAV transatlantinės partnerystės saitus. Tačiau iki Europos tapimo didžia laukia ilgas kelias.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Dar 2008 m. prancūzų politikos mokslininkas Zaki Laïdi teigė, kad Europa negali būti pasauline supergalia, panašia į JAV ar Kiniją, nes „didžioji dalis europiečių savęs nevertina kaip pagrindinių savo saugumo garantų“. Anot mokslininko, Europa pernelyg rėmėsi JAV ir NATO saugumo garantijomis, o skaudžios pasaulinių karų pamokos lėmė kultūrinį norą stiprią jėgą keisti į tarpusavio priklausomybę.
Tokios savybės nėra būdingos didžiosioms pasaulio galioms, kurioms tradiciškai buvo priskiriami jėgos atributai – ne tik karinės galios, bet ir prievartos apskritai, arba priemonės, kuriomis galėtų priversti kitas valstybes veikti pagal didžiosios galios interesus. Didžiajai galiai būdinga didelė populiacija, išplėtota ekonomika, galinga kariuomenė, technologinis panašumas ir kultūrinis patrauklumas – kitaip tariant, vadinamosios kietoji ir švelnioji galios, o jos įtaka siekia tolimiausius pasaulio kampelius. Tarptautinių santykių tyrėjai lig šiol beveik vieningai sutaria, kad po Šaltojo karo pabaigos pasaulyje įsiviešpatavo vienpolė sistema su viena didžiąja galia – JAV. Kinija ir Rusija ne vienus metus siekia tokio pripažinimo, tačiau geriausiu atveju iki šiol abi gali būti vadinamos nebent regioninėmis galiomis.
