ShutterstockAzerbaidžanas jėga išsprendė 30 metų trukusį konfliktą dėl Kalnų Karabacho, tačiau Pietų Kaukaze perbraižomos ne tik fizinės, bet ir įtakos ribos
Trisdešimt metų trukęs Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl nedidelio daugiausia armėnų gyvenamo separatistinio Kalnų Karabacho regiono Azerbaidžane buvo išspręstas per parą. Rugsėjo 19-ąją Baku nusiuntė ginkluotus karius, o rugsėjo 20-ąją Azerbaidžano atstovai jau sėdėjo prie derybų stalo su armėnais. Kalnų Karabacho autonominės valdžios institucijos buvo išardytos, o pats regionas de facto perėjo į Baku rankas.
Priešiškumas ir konfrontacija nenuslūgo, bet iš Azerbaidžano persikėlė už Armėnijos sienų – per pirmas dienas po ginkluoto perėmimo savo namus paliko šimtai tūkstančių iš Kalnų Karabacho bėgančių armėnų. Buvę separatistinio regiono pareigūnai, tarp jų ir prezidentas Araikas Arutiunianas, suimti.
Baku pasinaudojo Turkijos parama ir susilpnėjusiu su Ukraina kariaujančios Rusijos, kurią armėnai laikė savo saugumo garantija, dėmesiu. Nuo Maskvos bandanti nusigręžti, bet nuo jos vis dar smarkiai priklausoma Armėnija dabar atsidūrusi ant plono ledo. Ekspertai ir politikai aiškina, kad šiuo metu yra pats geriausias metas Vakarų vadovams parodyti lyderystę ir paremti silpną demokratiją Jerevane. Ar jiems pavyks?
