Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, liepos 25 d.


RINKIMAI LENKIJOJE
Kova už demokratiją Lenkijos parlamento rinkimuose
Liepa Žeromskaitė

Rudenį vyksiantys parlamento rinkimai Lenkijoje gali atnešti netikėtų permainų. Arba atverti naujus kelius demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimams.

Birželio 4 d. šimtai tūkstančių lenkų išėjo į Varšuvos gatves mojuodami Lenkijos ir ES vėliavomis, nešdamiesi plakatus su užrašais „Daugiau jokių klounų“ ir „Velniop PiS“, šaukdami „Demokratija!“ ir „Konstitucija!“.

Protestą organizavo didžiausia opozicijos partija Pilietinė platforma (PO), jos lyderis Donaldas Tuskas miniai sakė: „Visa Lenkija, visa Europa ir visas pasaulis mato, kokie esame stiprūs ir pasirengę vėl kovoti už demokratiją ir laisvę, kaip tai darėme prieš 30, 40 metų.“ Kartu su minia žingsniavo ir „Solidarumo“ judėjimo lyderis, buvęs šalies prezidentas Lechas Wałęsa. Tūkstančiai žmonių varšuviečių pavyzdžiu pasekė ir kituose Lenkijos miestuose.

Protesto dieną buvo minima 34 metų sukaktis nuo 1989-aisiais „Solidarumo“ laimėtų rinkimų, o prie PO prisijungė ir kitos opozicijos partijos. Protestuojantys lenkai reikalavo visko, nuo ko dabartinė valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) jau keletą metų nusigręžia, – nuo reprodukcijos ir LGBT teisių, profsąjungų galių iki teismų skaidrumo. Žibalo į ugnį įpylė ir gegužę PiS inicijuotas įstatymas dėl vadinamosios komisijos įkūrimo – ji turėtų tirti Lenkijos politikus dėl Rusijos įtakos, tačiau iš tiesų, kaip teigia ekspertai ir dalis Lenkijos piliečių, yra nukreipta prieš opoziciją ir ypač D. Tuską. Valdančioji PiS partija dėl protestų D. Tuską apkaltino ketinimais nuversti valdžią.

2023 09 13 06:45
Spausdinti