ShutterstockPuikūs greitkeliai ir Varšuvos panoramą puošiantys dangoraižių siluetai yra Lenkijos ekonominės sėkmės iliustracija. O vienas išskirtinių jos bruožų – atsparumas ekonomikos krizėms. Ji gana lengvai pergyveno 2008–2009 m. sukrėtimus, vos 2 proc. smuktelėjo per pandemiją 2020-aisiais.
Šeštas pagal dydį ES ir 22-as pasaulyje Lenkijos ūkis nuo įstojimo į Bendriją 2004-aisiais nuosekliai augo ir per pastaruosius dešimt metų dydžiu aplenkė Belgijos ir Švedijos ekonomiką. 2022 m., Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimais, šalis pirmą kartą istorijoje sukūrė 1 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) pagal perkamosios galios paritetą.
Pavyti Jungtinę Karalystę
„Lenkijos ekonomikos dydis suteikia jai atsparumo išoriniams poveikiams, be to, šalies vyriausybė bei Lenkijos nacionalinis bankas (NBP) aktyviai taiko fiskalinę ir monetarinę politiką ekonomikos ciklams stabilizuoti. Rusijos karas Ukrainoje gali turėti netgi teigiamą poveikį ekonomikai. Lenkija itin sparčiai didina gynybos biudžetą ir investuoja į jos pramonę, o tai turės tiek trumpalaikį poveikį dėl didesnių išlaidų, tiek ilgalaikį gamybos technologijų plėtrai. Didelis pabėgėlių iš Ukrainos srautas leidžia išvengti darbo jėgos trūkumo, kuris galėtų riboti Lenkijos ekonomikos augimo potencialą“, – įsitikinęs Marius Kušlys, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas.
