Vyčio Snarskio pieš.Svarbiausios tendencijos, įvykiai ir žmonės, kuriuos stebėsime naujaisiais metais
Pažadų tesėjimo metas
2024-ieji buvo rinkimų Lietuvoje ir pasaulyje metai, tad 2025-aisiais stebėsime, kaip išrinktieji politikai tesės savo pažadus ir… grasinimus. Daugiausia dėmesio, žinoma, sulauks JAV prezidentas Donaldas Trumpas, namie žadantis kovoti su imigracija ir biurokratija, didinti muitus Kinijai ir kitoms šalims, taip pat užbaigti karą Ukrainoje. Lietuva 2024 m. perrinko prezidentą ir iš esmės atnaujino Seimą, ir tai greičiausiai užbaigs ketverius metus trukusius prezidentūros ir buvusios Seimo daugumos karus. Politinė atmosfera turėtų būti kur kas ramesnė, bet ar kas nors beprisimena, ką per rinkimus žadėjo G. Nausėda ir socialdemokratai?
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Nevaldomi pirštai ir liežuviai
Politikų socialinių tinklų paskyros vėl bus atidžiai stebimos pasaulyje ir Lietuvoje. Pirmosios kadencijos metu per tviterį valstybę valdęs D. Trumpas sausio 20 d. pradeda antrąją kadenciją, kuri žada būti dar audringesnė nei pirmoji. Tviteris tapo „X“, o jo savininkas Elonas Muskas yra viena ryškiausių ir įtakingiausių asmenybių D. Trumpo komandoje, sudarytoje daugiausia iš lojalistų, pataikūnų ir ekscentrikų. Nevaldomu liežuviu tiktoke ir feisbuke pasižymėjęs Remigijus Žemaitaitis vargu ar sugebės prikąsti liežuvį, kaip siūlė prezidentas ir jo koalicijos partneriai, tad audros, dažniausiai tik stiklinėje, kils dėl vėlyvą vakarą nevaldomų pirštų delnuose atsidūrusio išmaniojo telefono. Bet bent jau R. Žemaitaitis žino, kad tai gali kainuoti teistumą.
Karas ir taika Ukrainoje
Karo pabaigos buvo tikimasi dar 2023 m. (prisiminkime ilgai rengtą, bet nepavykusį ukrainiečių kontrpuolimą), dabar taikos ar bent paliaubų viliamasi 2025-aisiais. Vargu ar D. Trumpas užbaigs karą, kaip žadėjo, per vieną dieną, bet spaudimas pradėti derybas jaučiamas iš visų pusių. Nors nei Volodymyras Zelenskis, nei Vladimiras Putinas viešai nerodo nuolaidų galimybės, karas vis sunkiau pakeliamas abiem šalims. Aukos skaičiuojamos šimtais tūkstančių, nors patikimų duomenų trūksta, o rusų praradimai gerokai didesni, Ukrainai irgi labai stinga gyvosios jėgos. Nuo 2014 m. Ukraina prarado 19 proc. teritorijos – nors dalį jų atkovojo, sugrįžti į 2022 m. vasario 24 d. ar juo labiau atkurti 1991 m. nustatytas sienas nėra realu. Jei derybos ir neprasidės, po žiemos kovų intensyvumas gali būti sumažėjęs.
Europos dieta
ES ekonomikai 2025-ieji nebus lengvi – didžiausios šalys, įskaitant Vokietiją, stagnuos ar augs ne daugiau kaip 1 proc. Tai lems keletas priežasčių. ES taisyklės reikalauja, kad metinis biudžeto deficitas neviršytų 3 proc., o skolos ir BVP santykis – 60 proc., pastarąją ribą viršijančios šalys stengsis mažiau išlaidauti. Kita grėsmė Europai – JAV grasinimai pradėti prekybos karus. Net jei D. Trumpas imsis tik Kinijos, tai padidins pastarosios spaudimą ES rinkai. Prie to prisideda įprastos Europos bėdos – senstanti visuomenė, augančios socialinės išlaidos, technologinis atsilikimas nuo JAV ir Kinijos bei karas Ukrainoje.
2025-aisiais stebėsime, kaip išrinktieji politikai tesės savo pažadus ir… grasinimus.
Lietuvos puota
Lietuvos ekonomika 2024 m. demonstravo tvirtą augimą (prognozuojami 2,3 proc.), mažą infliaciją, augančius atlyginimus ir mažėjančius nedarbo rodiklius. Naujųjų metų išvakarėse pasipylusios prognozės ne mažiau optimistiškos – stiprus augimas prognozuojamas ir 2025, ir 2026 m. Tai Lietuvą išskiria ne tik iš Vakarų Europos, bet ir Baltijos valstybių – Latvijos ekonomika 2024-aisiais neaugo, o Estijos smuko 1 proc.
Meška ir drakonas
Po Seimo rinkimų imta kalbėti apie labiau nuspėjamą užsienio politiką, ir tai galėtų reikšti jokių akibrokštų Kinijai ir švelnesnį toną Baltarusijos ar net Rusijos atžvilgiu. Tokių užuominų jau pasigirdo, naujiesiems valdantiesiems prakalbus apie baltarusiškų trąšų eksporto per Klaipėdos jūrų uostą atnaujinimą. Prorusiškos jėgos Seime irgi sustiprėjo – tai parodė rezoliucija dėl paramos Sakartvelo protestuotojams, kurią boikotavo „Nemuno aušra“, valstiečiai ir lenkai. Visgi Lietuvai negresia tapti dar viena vengrija ar slovakija. Prezidentui G. Nausėdai į rankas perėmus užsienio reikalus, galima tikėtis jam būdingos nieko nedarymo politikos, kurią akylai stebės Ukrainą remianti Lietuvos visuomenė ir aktyvistai.
Atsisveikinimas su A. Duda ir O. Scholzu
Visgi ir 2025-aisiais vyks rinkimai, o dveji ar net treji iš jų – svarbiose ir didelėse ES šalyse. Lenkai gegužę rinks naują prezidentą vietoj antrą kadenciją baigiančio Andrzejaus Dudos. Favoritu laikomas Vyriausybę kontroliuojančios Piliečių platformos kandidatas Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis. Jo pergalė suduotų dar vieną skaudų smūgį neseniai Lenkiją valdžiusioms radikalioms populistinėms jėgoms. Vokietijoje vasarį vyks pirmalaikiai rinkimai, rengiami žlugus socialdemokratų vadovaujamai koalicijai. Mažai abejonių, kad tai bus kanclerio Olafo Scholzo karjeros pabaiga. Krikščionių demokratų pergalė būtų gera žinia Ukrainai, taip pat Lietuvai. Dar vieni parlamento rinkimai, vėl pirmalaikiai, gali vykti Prancūzijoje, nes nėra jokių galimybių sudaryti tvirtą ir stabilią vyriausybę. Jie galėtų įvykti ne anksčiau nei liepą, bet nėra vilčių, kad kuri nors politinė jėga pasiektų įtikinamą pergalę.
*****susije*****
Pavojus diktatoriams
To niekas nesitikėjo, bet staigus opozicinių jėgų, remiamų Turkijos, puolimas 2024 m. gruodžio 8 d. nutraukė kruvinos Assadų dinastijos valdymą Sirijoje. Hafezas al Assadas šalį valdė daugiau nei 29, o jo sūnus Basharas – dar 24 metus. Tai rodo besikeičiantį jėgų santykį Artimuosiuose Rytuose, Izraeliui susilpninus Irano remiamas „Hamas“ ir „Hesbollah“ grupuotes, o Rusijai įklimpus kare Ukrainoje. D. Trumpas rems kietą Izraelio politiką regione, o Iraną valdantis režimas, kad ir ką kalbėtų 85-erių dvasinis lyderis ajatola Ali Khamanei, sieks išvengti atviro konflikto su Izraeliu. Irano ekonomikos padėtis sudėtinga, o D. Trumpas gali neatsispirti pagundai dar labiau paveržti sankcijų diržą. Tai galėtų tapti domino kauliuku, sukelsiančiu pokyčius ir šioje šalyje.
Apginti gynybos pramonę
Europos komisaru paskirtas Lietuvos atstovas Andrius Kubilius tapo atsakingas už kosmosą ir gynybos pramonę ir jo laukia sunkus darbas. Karas Ukrainoje pažadino bent jau šiaurinį ir rytinį Europos pakraščius, o į Baltuosius rūmus grįžęs D. Trumpas reikalaus kitas NATO šalis didinti gynybos išlaidas bei grasins pasitraukti iš Europos. Bet europiečiai jau matė D. Trumpą prezidento poste, karo sukeltas šokas kiek atslūgo, tad tebekyla daug pagundų taupyti saugumui. Karpant biudžeto lėšas lengviau atimti iš kariuomenės nei iš mokytojų, gydytojų ar policininkų. Jei Ukrainoje bus pasiektos paliaubos, tai taps dar vienu, be abejo, klaidingu, argumentu pristabdyti ginklavimosi varžybas. Čia išsiskiria ambicingai nusiteikusi Lenkija, o Lietuva, net valdant konservatoriams, kalbėjo kur kas daugiau, nei darė. Naujosios valdžios dėmesys gynybai gali dar susilpnėti.
Pabandome iš naujo
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dar naujųjų metų išvakarėse užsitikrino teisę dalyvauti 2025-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionate, kuris vyks keturiuose miestuose skirtingose šalyse: Tamperėje (Suomija), Rygoje (Latvija), Katovicuose (Lenkijoje) ir Limasolyje (Kipre). Komandos bus suskirstytos po šešias į keturias grupes. Burtai bus traukiami kovo mėnesį. Čempionato šeimininkės galės pasirinkti partnere dar vienos šalies federaciją, kurios rinktinė iš karto patektų į tą pačią grupę kaip šeimininkai. Jei latviai tokios privilegijos lietuviams nesuteiks, savo rinktinę vis tiek tikėsimės išvysti Rygoje, kur vyks atkrintamosios rungtynės ir finalas. Rašant šį straipsnį buvo žinoma vienuolika į čempionato finalinį etapą patekusių rinktinių: šeimininkių teisėmis Kipras, Latvija, Lenkija ir Suomija, taip pat tokią teisę iškovojusios Ispanija, Italija, Izraelis, Lietuva, Serbija, Slovėnija ir Turkija.
