Meniu
Prenumerata

šeštadienis, birželio 15 d.


GĖLAS VANDUO
Lietuva išsiskiria didelėmis gėlo vandens atsargomis, tačiau ir joms grėsmę kelia žmonių veikla
Liepa Žeromskaitė
Shutterstock
Daug ir nemokamai.

Kasdien Lietuvoje saugiai galima paimti 3,72 mln. kubinių metrų vandens, tačiau šiuo metu išgaunama ir naudojama 12 proc. šio kiekio. Tokius duomenis pateikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, atlikusi požeminio vandens išteklių įvertinimą.

Lietuva turi daugiau gėlo vandens, nei iš tiesų reikia. „Tai rodo ir Lietuvos galimybės aprūpinti savo komunalinį vandentiekį, nes faktiškai ir techninėms reikmėms naudojame vandenį iš požemių, o tai daugeliui šalių būtų prabanga, – kalbėjo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintaras Valiuškevičius. – Daugelis šalių net gerti ar buičiai vandenį tiekia iš paviršinių šaltinių.“

Pasaulyje gėlas vanduo sudaro apie 3 proc. viso vandens išteklių, iš tų 3 proc. didžiąją dalį (70 proc.) užima ledynai. Likę beveik 30 proc. atkeliauja iš požemių. Vanduo ežeruose sudaro apie 0,26 proc. viso gėlo vandens išteklių, upėse – 0,006 proc. Kadangi užšalęs vanduo ledynuose yra sunkiai pasiekiamas, gruntinis vanduo tampa didžiausiu lengvai gaunamu gėlo vandens šaltiniu.

Jungtinės Tautos šiemet perspėjo, kad pasaulis susiduria su rimtu gėlo vandens trūkumu, 2030 m. gėlo vandens poreikis 40 proc. pralenks turimą pasiūlą. Norint to išvengti, žmonėms reikėtų nustoti teršti vandenį ir jį eikvoti, tačiau tai lengviau pasakyti, nei padaryti. Pasaulio sveikatos organizacija praneša, kad jau dabar vandens trūksta 40 proc. žmonijos.

2023 08 14 06:45
Spausdinti