Meniu
Prenumerata

šeštadienis, birželio 15 d.


KLIMATO KAITA IR VISUOMENĖ
Lietuviai klimato kaitą įvardija kaip rimtą problemą, bet jų veiksmai rodo ką kita
Liepa Žeromskaitė

2009-aisiais „Eurobarometro“ atliktoje apklausoje 63 proc. respondentų ES teigė, kad klimato kaita yra labai aktuali problema, dar 24 proc. atsakė, jog tai rimta. Per šį laikotarpį nuomonė dar sustiprėjo – 2021 m. klimato kaitą rimta problema laikė 93 proc. apklaustųjų, o 78 proc. iš jų – labai rimta. Vienas iš penkių ES gyventojų klimato kaitą 2021 m. laikė rimtesne pasauline problema nei skurdas, maisto ir geriamojo vandens trūkumas ar pandemijos.

Kylant nerimui, aktyvėja ir asmeninės pastangos saugoti planetą ir aplinką. Tačiau statistika vis dar rodo prastas tendencijas. 2021-aisiais 75 proc. apklaustųjų teigė rūšiuojantys atliekas, tačiau šis rodiklis nesikeitė nuo 2019 m. 59 proc. stengiasi mažiau naudoti vienkartinių produktų – 3 proc. mažiau nei 2019 m. Prasčiausiai atrodo aplinkai draugiškos judėjimo formos, pavyzdžiui, dviračio, viešojo transporto ar ėjimo pėsčiomis, pasirinkimas vietoj nuosavo automobilio – 2019 m. tokių asmenų buvo 37 proc., o iki 2021 m. skaičius krito iki 30 proc. (žr. grafiką).

Lietuva nėra išimtis. „Lietuviai kol kas labai mažai imasi veiksmų ir net šiukšlių rūšiavimas bus apsimestinis elgesys, jei paskui sėdi į automobilį ir važiuoji į darbą, nors iki jo galėtum tris stoteles nuvykti viešuoju transportu, – kalbėjo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Justas Kažys. – Yra daug tokio veidmainiškumo arba nenoro pripažinti, kad mes nesiimame veiksmų.“

Klimato kaita – neišvengiamas žmogaus veiklos padarinys, su kuriuo susiduriame jau dabar. Ilgėjančios ir karštėjančios sausros, senkantys vandens ištekliai, didėjantis oro ir žemės užterštumas, invazinės augalų ir gyvūnų rūšys, stichinės nelaimės yra problemos, su kuriomis susiduria jau ne tik tolimų kraštų, bet ir Lietuvos gyventojai. Kodėl taip sunku pakeisti žmonių elgseną ir kas turėtų tai padaryti?

2023 07 31 06:45
Spausdinti