Atsikratyti pokaryje suformuotos įkalinimo infrastruktūros būtų naudinga visiems: tiek kaliniams, tiek administracijai, tiek visuomenei
Apie ryžtingą įkalinimo įstaigų pertvarką pradėta kalbėti dar 2009 m., kai teisingumo ministru dirbo dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Užmojai buvo nemaži – iki 2017 m. uždaryti keturis ir pastatyti penkis naujus kalėjimus. Žadėta pastatyti tardymo izoliatorių ir kalėjimą Klaipėdoje. Čia turėjo būti perkelti Marijampolėje kalintys nuteistieji, o šie pataisos namai uždaryti. Reforma būtų kainavusi apie 180 mln. eurų.
Viena plano dalių buvo įgyvendinta, tik bent dvejais metais vėliau, nei norėta – Vilniuje uždarytas Lukiškių kalėjimas. Tačiau visos likusios prieš dešimtmetį išsakytos ambicijos pasirodė per didelės.
Tiesa, per tą laiką įvyko teigiamas poslinkis – sumažėjo įkalintųjų skaičius. Šiandien nelaisvėje yra kiek daugiau nei 6 tūkst. nuteistųjų, o 2010 m. Lietuvoje jų buvo apie 8,3 tūkst., 2000-ųjų pradžioje – kone 15 tūkst.
