2016 m. Seimo rinkimuose balsavo mažiau nei dešimtadalis tokią teisę turinčių emigrantų. Ar Lietuva tikrai nori stipresnio ryšio su jais?
Šiandien svetur gyvena apie 475 tūkst. lietuvių, liudija Užsienio reikalų ministerijos duomenys. Daugiau nei pusė jų – 300 tūkst. – turi teisę balsuoti rinkdami savo gimtinės Seimą. Bet, ko gero, nenori to daryti – 2016 m. Seimo rinkimuose savo nuomonę pareiškė viso labo 16 401 išeivis.
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke įsitikinusi – balsų būtų buvę kur kas daugiau, jei nebūtų strigusi elektroninė rinkėjų, balsuojančių užsienyje, registracijos sistema, o biuleteniai tarp Lietuvos ir Australijos būtų nevėlavę. Ir jei Lietuva ryžtųsi įsivesti emigrantų itin pageidaujamą balsavimą internetu.
D. Henke pripažįsta – ne visi lietuviai vos emigravę skuba atlikti pilietinę pareigą tėvynei – daugeliui pirmiausia rūpi įsitvirtinti svečioje šalyje. Ryšio su bendruomene tautiečiai neretai pradeda ieškoti tik vaikams ūgtelėjus, kai parūpsta, kad šie lankytų lietuviškas šeštadienines mokyklėles. O ir tada nebūtinai įsijungiama į PLB. Šios organizacijos veikloje dalyvauja apie 20 proc. emigrantų. Bet bendruomenės atstovai, kurie už savus pinigus, per atostogas, iš patriotizmo ir dėl idėjos, dukart metuose iš skirtingų žemynų susirenka į PLB komisijos posėdžių sesiją Lietuvos Seime, stengiasi atstovauti visų interesams. Nors kartais tai atrodo gana beviltiškai.
