ShutterstockRusijos ekonomika šiemet panirs į recesiją. „Bloomberg“ skaičiuoja, kad ji susitrauks 12 proc., Rusijos centrinio banko (RCB) prognozė – iki 10 proc. „Kaip bus iš tikrųjų – niekas nežino. Įvairiais vertinimais, ūkis gali smukti nuo 7 iki 20 proc. Situacija blogėja akyse“, – teigė žinomas Rusijos ekonomistas Sergejus Aleksašenka.
Biudžeto pajamos dėl aukštų naftos ir dujų kainų bei sukaupto rezervo mažės lėčiau, tačiau ir jos, prognozuojama, šiemet susitrauks 7–8 proc. Joms didelį poveikį padarytų dujų ir naftos embargas, tačiau dėl jo ES valstybės kol kas nesutaria. „Vakarų sankcijų tikslas, kad Kremliui baigtųsi biudžeto pinigai ir tektų rinktis – pensijos ar OMON?“ – tvirtino Los Andželo universiteto ekonomikos profesorius Olegas Itskhoki.
Ekonomistų teigimu, sankcijų poveikis didės kiekvieną mėnesį. Iš Rusijos pasitraukusios Vakarų bendrovės birželį baigs mokėti išeitines kompensacijas atleistiems darbuotojams. Dėl sankcijų nutraukus įvairių dalių tiekimą stoja gamyklos. Užsienio bendrovės stengiasi parduoti savo turtą. Automobilių koncernas „Renault“ pasitraukė iš „Avtovaz“ – šios įmonės veikla taip pat sustojo. Šalyje ir užsienyje pašaipų sulaukė pranešimai, kad bus atnaujinta automobilių „Moskvič“ gamyba. Rusijoje pradeda augti nedarbas, nors to nebuvo nei per 2008 m. krizę, nei po Krymo aneksijos Vakarams įvedus pirmąsias sankcijas.
Vertindami Vakarų sankcijų poveikį politikai ir žiniasklaida dažnai remiasi aukštu rublio kursu, tačiau toks požiūris klaidingas. Iš tiesų rublis gegužės viduryje pakilo iki 62 už JAV dolerį, nors metų pradžioje siekė 75, o kovą net buvo nukritęs iki 134. Tačiau tai dirbtinis rodiklis, nes rublis nebėra laisvai konvertuojamas, RCB reguliuoja prekybą juo, be to, dėl sankcijų, Vakarų bendrovių pasitraukimo ir transporto problemų sumažėjo importas ir užsienio valiutos poreikis. „Tai stabilumo iliuzija – kaip kapinėse“, – ironizavo S. Aleksašenka.
