Visuomenininkai ir guodžia ligonius, ir judina apsnūdusius biurokratus
100 tūkst. sergančiųjų, daugiau nei 18 tūkst. naujų ligos atvejų per metus tarp suaugusiųjų ir 70 – tarp vaikų. Nereikėtų pamiršti ir jų artimųjų, kurių gyvenimą taip pat pakeičia baugi šeimos nario diagnozė. Jei tai būtų krepšinio sirgalių statistika, Lietuva aidėtų nuo šios minios reiškiamų emocijų. Bet čia kalbama apie onkologinius ligonius, o lietuviai dažniausiai linkę tyliai kovoti su šia diagnoze net tada, kai labai reikia pagalbos.
Tokiais atvejais į pagalbą ateina onkologinius ligonius ar jų rėmėjus vienijančios asociacijos ir paramos fondai, kurie pasiryžę kantriai veikti dviem frontais – ir spręsti tos dienos problemas, ir kurti sisteminius pokyčius. „Nėra lengva įtikinti valdžios institucijas, bet jei jas klibini, galiausiai pasieki rezultatų. Tik tiems, kurie serga, pokyčiai vyksta per lėtai. Bandome politikus pažadinti – o jei tai būtų jūsų artimasis? Nes atsakymas visąlaik tas pats – nėra pinigų“, – sakė Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ vadovė Daiva Žaromskienė.
D. Žaromskienė svarsto, kad galbūt valdžia tiesiog išlepo: per pastaruosius 25-erius metus atsirado daugybė labdaros organizacijų, kurios kažkaip sugeba surinkti didžiules sumas kritiniais ligoniams atvejais, nupirkti valstybės nekompensuojamų vaistų ir net suremontuoti palatas.
