ScanpixViena iš Vladimiro Putino iškilimo ir įsitvirtinimo Rusijos valdžios viršūnėje priežasčių tapo Antrasis Čečėnijos karas. Po 1999 m. daugiabučių Rusijoje sprogdinimų (su labai smarkiu Federalinės saugumo tarnybos (FSB) kvapu) pradėjęs tuomet faktiškai nepriklausomos Čečėnijos puolimą, V. Putinas susikūrė ryžtingo, naikintuvu skraidančio lyderio įvaizdį. Ilgainiui Kremlius sugebėjo „čečėnizuoti“ konfliktą (paversti jį esą pačių čečėnų pilietiniu karu) ir įtvirtinti ten sau lojalią valdžią.
„Karas prieš čečėnus buvo karo Gruzijoje, Krymo aneksijos ir galiausiai karo Ukrainoje pradžia. Jei būčiau čečėnas, dabar šaukčiau: „Prisiminkite, ką jūs darėte prieš 25 ar 30 metų, kai tai palietė mus, mes jums sakėme, šaukėme, kad Maskva ties mumis nesustos!“ – interviu „Laisvės radijui“ neseniai teigė autoritetingo Džeimstauno fondo analitikas Paulas Goble’as, beje, gerai žinomas ir Lietuvoje, kur apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
Optimistiškai nuteikiantys įvykiai
P. Goble’as yra vienas tų ekspertų, kurie neatmeta, kad V. Putino pradėtas karas su Ukraina gali atsiristi atgal į Kaukazą – paspartinti ne tik V. Putino režimo žlugimą, bet ir visos Rusijos subyrėjimą, o Kaukazas, turintis gilias kovos už nepriklausomybę tradicijas, gali vėl suliepsnoti.
Keičiasi ir tarptautinė padėtis – Rusija tampa vis labiau izoliuota, o Ukraina dar pernai oficialiai pripažino nepriklausomą Ičkerijos čečėnų respubliką. Tą patį užsimena padaryti ir Lenkija. „Tikiuosi, kad po kurio laiko Baltijos šalys ar Islandija, galbūt Kanada galės imtis tokių veiksmų. Nesitikėčiau, kad tai padarys kitos valstybės“, – kalbėjo P. Goble’as.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Suaktyvėjo ir emigracijoje esanti čečėnų diaspora. Ukrainoje iš jos atstovų buvo suformuoti keli koviniai daliniai, dabar besikaunantys su Rusijos okupantais, o politiniu lygiu irgi atgijo idėjos jei ne apie Čečėnijos nepriklausomybę, tai bent apie nepriklausomų Šiaurės Kaukazo tautų konfederaciją.
„Lapkritį planuojame surengti steigiamąjį komiteto dėl Kalniečių respublikos – Šiaurės Kaukazo tautų konfederacijos – atkūrimo suvažiavimą. Šis komitetas megs santykius su užsienio šalimis, ypač su Ukraina“, – rugsėjo pabaigoje Ukrainos žiniasklaidai teigė emigracijoje gyvenantis nepripažintos Čečėnijos respublikos ministrų kabineto pirmininkas Achmedas Zakajevas.
Šiaurės Kaukazo tautų konfederacija gyvavo 1917–1920 m., kai Rusiją buvo apėmęs pilietinis karas. Ją bent formaliai sudarė Dagestanas, Ingušija, Čečėnija, Osetija, Karačiajų Čerkesija ir Kabarda-Balkarija, Adygėja ir Abchazija. Žlugus SSRS šią idėją irgi bandyta atgaivinti, bet nesėkmingai.
Gandai, išgąsdinę net Kremlių
Dar daugiau kalbų apie galimą naują sukilimą Čečėnijoje rugsėjį sukėlė gandai apie ištikimo V. Putinui Čečėnijos valdovo R. Kadyrovo sveikatos būklę ar net mirtį. Tai taip išgąsdino Kremliaus politinius technologus, kad net buvo surengtas netikėtas viešas jo susitikimas su V. Putinu. Pagrindinis klausimas, kurį žiniasklaida uždavinėjo ekspertams, – ar pagarsėjusio sadisto ir tirono R. Kadyrovo mirtis sukeltų pasipriešinimo Rusijai sprogimą ir Šiaurės Kaukaze?
R. Kadyrovas valdžią Čečėnijoje paveldėjo iš tėvo Achmato Kadyrovo, kuris per Antrąjį Čečėnijos karą perėjo į Rusijos pusę, o 2004 m. buvo susprogdintas. Per beveik du dešimtmečius R. Kadyrovas, dažnai vadinamas Don Dono pravarde, nes kur reikia ir nereikia įterpia šį priežodį, kankinimais, žmogžudystėmis ir korupcija ne tik įtvirtino savo vienvaldystę Čečėnijoje, bet ir tapo baubu rusams – net aukšti oficialūs pareigūnai, leidę savo liežuviui atsipalaiduoti, ne kartą jo viešai atsiprašinėjo, o apie Don Dono sėbrų siautėjimą Maskvoje ir kitose Rusijos vietose sklando legendos su nekokia pabaiga vietos gyventojams.
Rusija yra didelė Čečėnija, o Čečėnija yra maža Rusija.
R. Kadyrovui visi kaltinimai – kaip vanduo nuo žąsies. Nei įtarimai žinomo Rusijos politiko Boriso Nemcovo nužudymu, nei vaizdo įrašai, kuriuose esą paauglys Ramzanas pjauna galvą rusų belaisviams per Pirmąjį Čečėnijos karą, kai su tėvu dar buvo kovotojų už nepriklausomybę pusėje, niekaip neatsiliepė jo galioms Čečėnijoje ir už jos ribų. Jam leidžiama daryti viską, o pačioje respublikoje seniai neveikia jokie Rusijos įstatymai, tik Don Dono žodis.
Žinoma, ir pats R. Kadyrovas stengiasi neleisti suabejoti savo lojalumu V. Putinui. Jis aktyviai palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, siuntė ten savo pajėgas, kurios išgarsėjo kaip „tiktoko kariai“, nes daugiau filmavosi vaizdo įrašams socialinėje medijoje, nei išties kariavo. R. Kadyrovas taip pat liepė savo sėbrams sulaikyti Jevgenijaus Prigožino „Wagner“ samdinių maištą, bet jie, tiesa, atvyko maištui jau pasibaigus.
ScanpixNatūralu, kad Don Donas laikomas pagrindine V. Putino režimo atrama tiek Čečėnijoje, tiek visame Šiaurės Kaukaze. Todėl rugsėjį pasirodę gandai apie pablogėjusią jo sveikatą sukėlė nerimą Kremliuje.
Dar pernai daugelis stebėtojų atkreipė dėmesį į netikėtai ištinusį R. Kadyrovo veidą. Dabar pasirodė gandų, kad dėl sveikatos sutrikimų jis išbandė naują vaistą, bet šiam nesuveikus, jo asmeninis gydytojas – aukštas Čečėnijos valdininkas – buvo užkastas gyvas. Rugsėjį apžvalgininkai atkreipė dėmesį į nuolatinius R. Kadyrovo skrydžius į Maskvą bei sustiprintą apsaugą ir gausybę lankytojų iš Čečėnijos Rusijos politinio elito klinikoje Maskvoje. Ukrainos žiniasklaida, remdamasi žvalgyba, net pranešė, kad R. Kadyrovas jau iškeliavo į pragarą. Tačiau netrukus Kremliaus propaganda surengė visą seriją jo viešų susitikimų, tarp jų – su V. Putinu, kad įrodytų, jog jis gyvas.
O jei vis dėlto mirtų…
Tiesa, kai kurie apžvalgininkai paviešintuose vaizdo įrašuose įžvelgia, kad R. Kadyrovas negaluoja. Tą patį tvirtina ir užsienyje esanti čečėnų opozicija. Anot A. Zakajevo, R. Kadyrovas dar nuo liepos yra bejėgis, o rugsėjį po inkstų persodinimo operacijos buvo paniręs į komą. Vis dėlto A. Zakajevas ragina per daug nesidžiaugti, nes po Don Dono mirties didelių pokyčių Čečėnijoje ir visame Šiaurės Kaukaze tikėtis esą neverta.
„R. Kadyrovo mirtis niekaip neatsilieps nei Kremliui, nei padėčiai Čečėnijoje, nes jis tik paskirtas į šią žiaurią okupacinę struktūrą. Taip, tai gali atsiliepti R. Kadyrovo šeimai, kurią jis vis labiau įtraukia į šią struktūrą ir jai užtraukia kaltę bei atsakomybę už tuos nusikaltimus, kuriuos jo tėvas, jis, V. Putinas įvykdė čečėnų tautai. – kalbėjo A. Zakajevas Ukrainos žiniasklaidai. – V. Putinas gali jį pakeisti Vania, Petia ar dar kuo nors, bet niekas nepasikeis. R. Kadyrovas – marionetė, Kremliaus lėlė.“
Nuomonei, kad Don Dono mirtis neturėtų paskatinti pokyčių, pritaria ir George’o Washingtono universiteto Globalios akademijos bendradarbis Maratas Iljasovas. „R. Kadyrovo sukurta valdžia yra gana tvari. Dar jo tėvas sukūrė šią sistemą, o jis ją išplėtė. Jo tėvo laikais ji buvo autokratinė, bet po jo tapo totalitarinė, kaip Stalino. Todėl tai yra gana tvari struktūra, kuri galės atlaikyti R. Kadyrovo mirtį. Jei ir bus kokių pasikeitimų, esminiai jų bus nulemti Rusijoje, o nedideli – pačioje Čečėnijoje“, – IQ sakė jis.
Čečėnija – maža Rusija
Ši struktūra – tai bet kokių potencialių oponentų sunaikinimas, net ir užsienyje (kaip atsitiko su Kadyrovo klanu dėl valdžios ir Kremliaus palankumo konkuravusiais Jamadajevais), įkaitų ėmimas, bet kartu ir turtų, galios paskirstymas bei neliečiamumo užtikrinimas lojaliems bendražygiams (internete daug įrašų su čečėnų švenčių vaizdais, kur gausu „Rolls-Royce“ ir kitokių išskirtinai prabangių automobilių). Tai panašu į V. Putino režimą visoje Rusijoje: lojaliems – „Gazprom“ akcijos, oponentams – „Novičiok“ nuodų dozė.
„Čečėnija – tai maža Rusija, viskas, kas vyksta Rusijoje, Čečėnijoje yra išdidinta: korupcija, valdžios vertikalė ir t. t. Rusija yra didelė Čečėnija, o Čečėnija yra maža Rusija“, – tvirtino M. Iljasovas.
Vis dėlto, jo teigimu, R. Kadyrovas negali tikėtis, kad po mirties valdžia išliks jo šeimos rankose. Nors jis ir turi savo armiją, vadinamuosius kadyrovcus, jie yra lojalūs, kol Don Donas gyvas ir turi Kremliaus paramą. Neseniai pasirodęs vaizdo įrašas, kuriame R. Kadyrovo sūnus sumuša už Korano sudeginimą suimtą rusų jaunuolį, paskatino svarstymus, kad Don Donas taip pristatė savo sosto įpėdinį – esą jis toks pat žiaurus ir nevaldomas. George’o Washingtono universiteto Globalios akademijos eksperto manymu, valdžios perėmimas Čečėnijoje labiau primins legendinį filmą „Stalino mirtis“, kuriame diktatoriaus bendražygiai tarpusavyje kovoja dėl valdžios, o šeima yra visiškai nustumiama į šalį.
Demokratinis Rusijos prezidentas B. Jelcinas pradėjo Pirmąjį Čečėnijos karą.
„Dabar žmonės kalba apie tris keturis kandidatus į R. Kadyrovo įpėdinius. Tarp jų gali įvykti nedidelė kova, kaip filme „Stalino mirtis“. O kalbant apie sūnaus perspektyvas, tai jis dar labai jaunas. Be to, nelikus R. Kadyrovo, neliks ir jam ištikimų pajėgų, kuriomis galėtų pasiremti jo paauglys sūnus“, – svarstė analitikas.
Jis teigė, kad kovą dėl sosto laimės tas, kuris turės V. Putino režimui būtinus bruožus: „Tai tikrai ne intelektualūs gebėjimai, o pojūtis, iš kur pučia vėjas, su kuo draugauti, kada ir kam duoti kyšį, „kompromatas“, kurį FSB turi. T. y. tie gebėjimai, kurie labai vertinami Rusijoje. Plius asmeninis lojalumas V. Putinui – tai bus vienas pagrindinių veiksnių.“
M. Iljasovas taip pat skeptiškai vertina kalbas, kad R. Kadyrovo ir jo aplinkos siautėjimas bei neliečiamumas Rusijoje reiškia tam tikrą nepriklausomybę, kaip kai kurie Rusijos ekspertai teigia. Jis į susiklosčiusius Maskvos ir Grozno santykius siūlo žiūrėti per dviejų lygių prizmę. „Pirmas lygmuo: Čečėnija yra visiškai priklausoma nuo Maskvos. Be jos sprendimo, pasikeitimų Kremliuje Čečėnijoje nieko nebus. Visi pasikeitimai Čečėnijoje eina per Maskvą. Antras lygmuo – situacija pačioje Čečėnijoje: ten viską galima daryti, kol esi lojalus Maskvai. Tai du lygmenys – kolonija ir metropolis“, – kalbėjo ekspertas ir pridūrė, kad Rusijoje vyksiantys procesai nulems Čečėnijos ateitį.
Rusų liberalo lakmuso testas
Panašiai kalba ir nepripažintos Čečėnijos respublikos ministrų kabineto pirmininkas A. Zakajevas, tik jis įtraukia Ukrainos veiksnį: „Nuolat pabrėžiu, kad bet kokie pakitimai pačioje Rusijoje, Čečėnijoje ir Kaukaze tiesiogiai susiję su situacija Ukrainoje. Po karinio Rusijos pralaimėjimo Ukrainoje prasidės visiškai nenuspėjami procesai Rusijoje, o po trijų dienų nuo valdžios formato pasikeitimo Rusijoje pasikeis ir valdžios formatas Čečėnijoje. Tai visiškai susiję.“
M. Iljasovas nėra toks optimistiškas. Visų pirma, jis labai skeptiškas dėl A. Zakajevo ir kitų išeivių puoselėjamos Šiaurės Kaukazo tautų konfederacijos idėjos: „Jai atstovauja labai marginalios jėgos, neturinčios jokio palaikymo namie. Tai tarsi dabar kas nors imtų ir pradėtų kovoti už nepriklausomą Aukštaitijos respubliką.“
Vis dėlto svarbiausia, pasak eksperto, kur po V. Putino gali pasukti Rusija. T. y. kas jį pakeistų – antrasis Putinas, ar tai bus kitos politinės jėgos, chaosas, o gal demokratinė Rusija? Net ir sugrįžus demokratinėms jėgoms į valdžią Rusijoje M. Iljasovas nepuoselėja iliuzijų, kad rusiškas šovinizmas ir kolonializmas nustos gyvuoti. Tai jau pasaulis matė demokratinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino laikais, kai jis 1994 m. pradėjo Pirmąjį Čečėnijos karą. „Rusų liberalo lakmuso testas: jų liberalizmas baigiasi ten, kur prasideda kalbos apie Čečėnijos nepriklausomybę“, – tikino ekspertas.
Kitas klausimas – pasaulio reakcija. Nė viena šalis nepripažino Čečėnijos nepriklausomybės per Pirmąjį karą, o kalbos apie Rusijos subyrėjimą iki šiol yra tabu ir tik drąsesni ekspertai ar Rytų Europos politikai drįsta apie tai viešai diskutuoti.
BEREKLAMOS:
