Lyg panda, vienas Kinijos simbolių, ši šalis atrodo lėta ir gana draugiška, tačiau perprasti kinų užsienio politiką nėra paprasta. IQ pažvelgė į Kinijos santykius su jai svarbiausiomis valstybėmis ir regionais.
Daugiausia ES kritikos Kinija, plačiai besinaudojanti europiečių atvirumu, sulaukia dėl neva demonstruojamo nenoro atverti savo rinką ir leisti be jokių suvaržymų steigti filialus ES įmonėms. Dėl šios priežasties 2013 m. lapkritį pradėtos derybos su Kinija dėl dvišalio investicijų susitarimo, kuriuo siekiama panaikinti apribojimus investuoti šioje šalyje ir taip atverti naujų verslo galimybių. Vis dėlto ES lyderiai vis garsiau kalba apie poreikį daugiau dėmesio skirti saugumui strateginėse srityse, pavyzdžiui, ryšių sektoriuje. Tai po didinamuoju stiklu pastumia tokias bendroves kaip kinų telekomunikacijų milžinė „Huawei“.
Tačiau Kinija rankų nenuleidžia ir toliau didina įtaką. Ieškodama JAV prezidento Donaldo Trumpo politikai „Amerika pirmiausia“ prieštaraujančių valstybių, vis daugiau jų sutelkia aplink save. Italijai pasirašius supratimo memorandumą dėl Italijos prisijungimo prie maždaug 878 mlrd. eurų iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, ji tapo pirmąja tai padariusia iš Didžiojo septyneto šalių.
Šiuo metu ES yra didžiausia Kinijos prekybos partnerė, jos apsukos per dieną siekia 1 mlrd. eurų. 2017 m. ES eksportas į Kiniją siekė 199 mlrd. eurų, importas – 375 mlrd. eurų.
