Scanpix„Mes būsime čia ir kovosime, kol nebegalėsime kovoti“, – kovo mėnesį JAV leidiniui „Washington Post“ teigė švedų karė Tilda, dalyvavusi pratybose Latvijoje. Joms vadovavę NATO karininkai teigė, kad Aljansas yra pakankamai pasiruošęs atremti grėsmes iš Rusijos.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Tildos pasiryžimas atliepia Švedijos požiūrį. Pagal 2022 m. užbaigtą pasaulinę „World Values Survey“ (WVS) apklausą švedai yra tarp labiausiai pasiryžusių ginklu kovoti už savo šalį – 80,5 proc. (žr. grafiką). Ilgą laiką išlikusi neutrali valstybė (įskaitant ir Antrąjį pasaulinį karą), Švedija išmoko savo gynyba rūpintis pati. Dešimtmečius neapleidę savo kariuomenės, 2017-aisiais švedai grąžino privalomąją karinę tarnybą, o pilietinė visuomenė gerai treniruojama pagal visuotinės gynybos doktriną – švedai mokosi būti psichologiškai atsparūs išorės grėsmėms ir tiki, kad už gynybą yra atsakingas kiekvienas. Šimtmečius trukęs švedų neutralumas buvo nutrauktas tik po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, kai Stokholmas priėmė istorinį sprendimą prisijungti prie NATO.
Ar Švedijos pavyzdys galėtų įkvėpti ir kitas Europos valstybes, kurios Rusijos grėsmę supranta skirtingai?
